Laikrodis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie žvaigždyną žiūrėkite – Laikrodis (astronomija).
Sieninis laikrodis
Senovinis sieninis laikrodis

Laikrodisprietaisas matuoti laiką. Dažniausiai laikrodis matuoja pusės paros laiko intervalą. Ypač tikslūs laikrodžiai vadinami chronometrais. Pagal pobūdį yra dvi laikrodžių rūšys nešiojami ir stacionarūs, kurie būna pakabinami arba pastatomi. Pagal technininę sandarą laikrodžiai skirstomi į kvarcinius ir mechaninius. Dabartinę formą laikrodis įgavo XIV amžiuje. Laikrodyje vaizduojamos 12 valandų ir 60 minučių žymės. Kvarciniai laikrodžiai turi nuo 2-4 rodyklių: valandinė, minutinė, sekundinė ir žadintuvo.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji sukurti laikrodžiai buvo saulės laikro­džiai (3500 m. pr. Kr.).[1]

Laikrodžių rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Žodžio kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Terminą „laikrodis“ sukūrė Simonas Daukantas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. GRIGAS, Jonas. Kiek trunka sekundė. Vilnius: Tyto alba, 2011, 20 p. ISBN 978-9986-16-868-3.

Vikiteka