Laikrodis
Šis straipsnis apie prietaisą. Apie žvaigždyną skaitykite straipsnyje Laikrodis (astronomija).
Laikrodis – laiko matuoklis, kurio principas grindžiamas periodiniais fizikiniais reiškiniais.[1] Dažniausiai matuoja pusės paros laiko intervalą. Ypač tikslūs laikrodžiai vadinami chronometrais. Pagal pobūdį išskriamos dvi laikrodžių rūšys: nešiojami ir stacionarūs (pakabinami arba pastatomi).
Pagal techninę sandarą laikrodžiai skirstomi į kvarcinius ir mechaninius. Dabartinę formą laikrodis įgavo XIV amžiuje. Laikrodyje vaizduojamos 12 valandų ir 60 minučių žymės. Kvarciniai laikrodžiai turi nuo 2-4 rodyklių: valandinė, minutinė, sekundinė ir žadintuvo.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji sukurti laikrodžiai buvo saulės laikrodžiai (3500 m. pr. m. e.).[2] 1500 m. pr. m. e. egiptiečiai išrado laikrodį, kuris skaičiavo laiką vandens lašais.[3] Mechaninio laikrodžio išradėju laikomas vienuolis Gerbertas (nuo 999 m. – popiežius Silvestras II).[1]
Laikrodžių skirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Laikrodžius skirstyti galima keliais būdais:
- Pagal vietą: stacionarūs (bokšto, sieniniai ir staliniai laikrodžiai) ir nešiojami (kišeniniai arba rankiniai laikrodžiai);
- Pagal veikimo principą ir naudojamas medžiagas:
- Saulės laikrodis
- Žvaigždžių laikrodis
- Vandens laikrodis
- Ugnies laikrodis
- Dagties laikrodis
- Švytuoklinis laikrodis
- Mechaninis laikrodis
- Elektromechaninis laikrodis
- Elektromagnetinis laikrodis
- Elektrinis laikrodis
- Kvarcinis laikrodis
- Kvantinis laikrodis
- Atominis laikrodis
- Laikrodis su gegute
- Smėlio laikrodis
- Pagal atvaizdavimą: analoginiai ir skaitmeniniai;
- Pagal paskirtį: dekoratyviniai (muzikiniai laikrodžiai), moksliniai (atominiai laikrodžiai)
- Specialieji: chronometrai, laikmačiai, parkometrai ir išmanieji laikrodžiai
Žodžio kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Terminą „laikrodis“ sukūrė Simonas Daukantas.[4]
Lietuvos išskirtiniai laikrodžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Didžiausias horizontalus saulės laikrodis – Saulės laikrodžio aikštė Šiauliuose su 17 m aukščio klasikinio stiliaus kolona – apvali amfiteatrinė aikštė, pastatyta minint miesto 750 metų sukaktį. Laikrodžio gnomonas – kolona su beveik 4 m aukščio skulptoriaus Stanislovo Kuzmos bronzine auksuota bėgančio „Šaulio“ skulptūra.
- Didžiausias vertikalus saulės laikrodis – 8,60 m ilgio maksimalaus šešėlio (15 val. 35 min., vasaros saulėgrįžos metu), piešinio ploto, 9 × 9 m dydžio – įrengtas ant Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros instituto pietrytinės pastato sienos 2006 m. rugsėjo 25 d.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 Gintarė Viselgienė, red. (2021-11-11) [2018-09-04]. „Laikrodis“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-09-07.
- ↑ GRIGAS, Jonas. Kiek trunka sekundė. Vilnius: Tyto alba, 2011, 20 p. ISBN 978-9986-16-868-3.
- ↑ Craughwell, Thomas J. (2014). Išradimai, pakeitę pasaulį. Vertė Jonas Vitkūnas. Alma littera. p. 32. ISBN 9786090116470.
- ↑ Linas Kojala. Simonas Daukantas – lietuvių tautos Herodotas. 2012-12-14, Bernardinai.lt (tikrinta 2023-05-08).
 |
Šis straipsnis apie technologijas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |