Pereiti prie turinio

45 pabaltijiečių memorandumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

45 pabaltijiečių memorandumas – 1979 m. rugpjūčio 23 d. lietuvių, latvių ir estų patriotų bei antisovietinių veikėjų pasirašytas protesto pareiškimas prieš Ribentropo-Molotovo paktą.

Memorandumas adresuotas Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui Kurtui Valdhaimui ir Helsinkio baigiamąjį aktą pasirašiusių šalių vyriausybėms. Taip paskelbiama tiesa apie tautų agresiją ir Antrojo pasaulinio karo kaltininkus. Pasirašiusieji prašo likviduoti karo ir okupacijos padarinius, išvesti svetimą kariuomenę iš Pabaltijo respublikų.

Pabaltijiečių memorandumas susilaukė plataus atgarsio visame pasaulyje. 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – pirmą kartą per visą okupacijos laikotarpį šis klausimas svarstytas autoritetingame tarptautiniame forume.[1]

Memorandumo signatarai: Romas Andrijauskas, Stasė Andrijauskienė, Alfonsas Andriukaitis, Edmundas Bartuška, Vytautas Bastys, Vladas Bobinas, Vytautas Bogušis, Ints Calitis, Petras Cidzikas, Arvydas Čekanavičius, Jonas Dambrauskas, Jonas Eišvidas, Virgilijus Jaugelis, Mečislovas Jurevičius, Liutauras Kazakevičius, Leonas Laurinskas, Rimas Mažukna, Algirdas Mocius, Napoleonas Narkūnas, Mart Niklus, Angelė Paškauskienė, Sigitas Paulavičius, Jonas Petkevičius, Jadvyga Petkevičienė, Kęstutis Povilaitis, Jonas Protusevičius, Sigitas Randis, Endel Ratas, Henrikas Sambore, Julius Sasnauskas, Leonora Sasnauskaitė, Algis Statkevičius, Kęstutis Subačius, Vladas Šakalys, Jonas Šerkšnas, Zigmas Širvinskas, Enn Tarto, Antanas Terleckas, Erik Udam, Romas Vitkevičius, Jonas Volungevičius, Alfreds Zeideks, Juris Ziemelis, Rimas Žukauskas, Ivars Žukovskis.

Memorandumą pasirašė 4 estai, 5 latviai ir 36 lietuviai.