Vladas Šakalys
| Vladas Šakalys | |
|---|---|
| Gimė | 1942 m. vasario 9 d. Čeliabinsko sritis, Mokrousovo r., Kokorevskio k, Rusija
|
| Mirė | 1995 m. (~53 metai) Vilnius, Lietuva
|
| Helsinkio grupės narys | |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties) | |
Vladas Šakalys (1942 m. vasario 9 d. Kokorevskio kaimas, Mokrousovo rajonas, Čeliabinsko sritis, Rusijos TFSR – 1995 m. rugpjūčio 13 d. Vilnius, Lietuva) – Lietuvos disidentas, Helsinkio grupės narys.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė tarnautojų šeimoje, Rusijoje. Į Lietuvą grįžo 1944 m. Mokėsi Vilniaus 16-ojoje vidurinėje mokykloje. 1978 m. susituokė su Genovaite Laurinskaite (antisovietinio pasipriešinimo dalyvio Leono Laurinsko dukterėčia). 1980 m. perėjo Sovietų Sąjungos – Suomijos sieną ir Švedijoje pasiprašė politinio prieglobsčio. Vėliau išvyko į JAV. 1995 m. rugpjūčio 13 d., trumpam grįžęs į Lietuvą, staiga mirė Vilniuje. Palaidotas Saulės kapinėse.
Disidentinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dar besimokydamas mokykloje gamino ir platino atsišaukimus. Pirmą kartą suimtas 1955 m spalio mėnesį. 1958 m. kartu su Algimantu Baltrušiu, Vitu Vosyliumi ir Romualdu Ragaišiu įkūrė organizaciją „Laisvoji Lietuva“.
1961 m. gegužės 26 dieną nuteistas šešeriems metams laisvės atėmimo. Kalėjo lageriuose Mordovijoje. 1967 metais drauge su Viktoru Petkumi ėmė vienyti pasipriešinimo sovietams jėgas Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. 1968 kartu su Antanu Terlecku „Sigmos“ klube dalyvavo literatūrinėje diskusijoje, kuri sukėlė didelį atgarsį. 1969 metais ketveriems metams ir 1974 metais penkeriems metams nuteistas apkaltinus kriminaliniais nusikaltimais. 1978 metais kartu su Juliumi Sasnausku ir Antanu Terlecku parengė „45 pabaltijiečių memorandumą“.
Vienas iš Lietuvos laisvės lygos steigėjų. Pogrindinio leidinio „Vytis“ leidybos iniciatorius.
1980 m., gelbėdamasis nuo gresiančio suėmimo, Karelijoje perėjo Sovietų Sąjungos – Suomijos valstybių sieną. Pasiekęs Švediją ten pasiprašė politinio prieglobsčio. Vėliau išvyko į JAV, kur viešino KGB veiklos metodus, redagavo laikraštį „Versmė“.
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. sausio 8 d. dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Šakalys Vladas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 825 psl.