Pereiti prie turinio

Ervydas Čekanavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ervydas Čekanavičius (g. 1949 m.) – Lietuvos nusikaltėlis,[1] buvęs visuomenės ir politikos veikėjas, neretai tituluojamas „garsiausiu Lietuvos pedofilu“[2] ir „pedofilų patriarchu“.[3]

Nuo 1965 m. gyveno Vilijampolėje, Kaune.[3]

Pirmą kartą į teisėsaugos akiratį už seksualinius nusikaltimus įkliuvo 1971 m.[4] Buvo kalinamas Černiachovskio griežtojo režimo psichiatrinėje ligoninėje, keliama prielaida, kad ten galėjo susipažinti su dėl politinės veiklos kalinamais disidentais.[3]

Antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, 1979 m. rugpjūčio 23 d. kartu su žymiais lietuvių, latvių ir estų antisovietinės veiklos dalyviais pasirašęs 45 pabaltijiečių memorandumą.

1989 m. – vienas iš Socialdemokratų partijos atkūrimo iniciatorių. Vėliau iš partijos pašalintas.[5] Buvo įkūręs ir įregistravęs 1990-1995 m. veikusią Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungą.[3] Manoma, kad kurį laiką galėjo rasti užtarėjų politiniuose sluoksniuose, Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime.[3]

1993 m. nuteistas už berniukų tvirkinimą. Teismo ir įkalinimo metu savo kaltę neigė, vadindamas jam iškeltą bylą šmeižtu ir politiniu susidorojimu, savo pedofilijos nepripažino, tačiau daugelis bendražygių nuo šio žmogaus atsiribojo. 1995 m. penkeriems metams nuteistas už vyro lytinį santykiavimą su vyru, pasinaudojant aukos bejėgiškumu, tačiau dėl amnestijos sutrumpinta iki ketverių metų.[3] 2003 m. už nepilnamečio tvirkinimą ir lytinį prievartavimą bei lytinį santykiavimą su 18 metų sulaukusiu vaikinu pasinaudojant šio bejėgiškumu dar kartą nuteistas.[3]

Paskutinį kartą nuteistas 2009 m. liepą už seksualinį trylikamečio išnaudojimą.[3]

2024 m. paleistas iš kalėjimo, kur praleido 15 metų ir 5 mėnesius.[6]