1998 m. Formulės 1 sezonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Formulė 1
1998 m. FIA Formulės 1
Pasaulio čempionatas
Prieš: 1997 Po: 1999
Michael Schumacher (Ferrari) ir David Coulthard (McLaren) kova Didžiosios Britanijos GP

1998 m. Formulės 1 sezonas – 47-as FIA rengtas Formulės 1 Pasaulio čempionatas, prasidėjęs Kovo 7 d. Australijos Albert Park trasoje ir pasibaigęs Lapkričio 1 d. Japonijoje, Suzukoje.[1] Čempionato baigtis sprendėsi paskutiniajame etape – dėl titulo susigrūmė vokietis Michaelis Schumacheris ir suomis Mika Häkkinenas.

Sezono apžvalga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1998-ųjų sezonas pasižymėjo naujovių gausa. Buvo atsisakyta „slick“ tipo padangų ir gražintos padangos su grioveliais – priekinės padangos turėjo tris, galinės – keturis griovelius. Sezono eigoje buvo uždrausti papildomi sparneliai ant bolido šonų, buvo sumažintas bolidų aukštis, sumažintas jų plotis. 1997-ųjų čempionas kanadietis Jacques Villeneuve perėjo į vidutiniokę Williams ekipą.

Sezonui geriausiai pasiruošė McLaren ekipa – laimėjęs paskutinį 1997-ųjų sezono etapą McLaren pilotas Mika Hakkinenas triumfavo ir pirmuose dvejuose naujojo sezono Grand Prix. Australijoje McLaren pilotų persvara buvo milžiniška – kvalifikacijoje artimiausius varžovus aplenkę sekunde.[2], lenktynėse konkurentus aplenkė visu ratu[3]

Trečiame etape Argentinos pergalę dėka Goodyear padangų patobulinimų iškovojo Ferrari lyderis Michaelis Schumacheris. San Marine laimėjus David Coulthardui, o Ispanijos ir Monako GP vėl triumfavus suomiui, atrodė, jog čempionato baigtis aiški, tačiau sezono vidury tris pergales iš eilės vėl iškovojo „Šumis“, sumažinęs skirtumą čempionato įskaitoje.

Spa trasoje vykusiame Belgijos GP per startą užfiksuota masiškiausia visų laikų F1 avarija[4], o vėliau lenktynėse susidūrė M. Schumacheris su D. Coulthardu. Kituose dvejuose etapuose po pergalę vėl pasidalino čempionato favoritai, tad Japonijoje sprendėsi nugalėtojas.

Prieš startą užgeso vokiečio bolido variklis ir šiam teko startuoti iš rikiuotės galo. Narsiai lenkęs varžovus vieną po kito, Michaelis pakilo iki trečios pozicijos, tačiau pradūrė padangą ant trasoje gulėjusių nuolaužų, pasitraukdamas iš kovos.[5] Pirmą čempiono titulą iškovojo Mika Hakkinenas, surinkęs lygiai šimtą taškų. Tarp komandų triumfavo jo atstovaujama McLaren ekipa.

Čempiono titulą gynęs Villeneuve’as tik du sykius užlipo ant podiumo, o čempionė Williams ekipa iškovojo pergalę Belgijos etape.

Pilotų įskaita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vt. Pilotas AUS
Australija
BRA
Brazilija
ARG
Argentina
SMR
San Marinas
ESP
Ispanija
MON
Monakas
CAN
Kanada
FRA
Prancūzija
GBR
Jungtinė Karalystė
AUT
Austrija
GER
Vokietija
HUN
Vengrija
BEL
Belgija
ITA
Italija
LUX
Liuksemburgas
JPN
Japonija
Tšk.
1 Suomija Häkkinen 1 1 2 Ret 1 1 Ret 3 2 1 1 6 Ret 4 1 1 100
2 Vokietija M. Schumacher Ret 3 1 2 3 10 1 1 1 3 5 1 Ret 1 2 Ret 86
3 Jungtinė Karalystė Coulthard 2 2 6 1 2 Ret Ret 6 Ret 2 2 2 7 Ret 3 3 56
4 Jungtinė Karalystė Irvine 4 8 3 3 Ret 3 3 2 3 4 8 Ret Ret 2 4 2 47
5 Kanada Villeneuve 5 7 Ret 4 6 5 10 4 7 6 3 3 Ret Ret 8 6 21
6 Jungtinė Karalystė Hill 8 DSQ 8 10 Ret 8 Ret Ret Ret 7 4 4 1 6 9 4 20
7 Vokietija Frentzen 3 5 9 5 8 Ret Ret 15 Ret Ret 9 5 4 7 5 5 17
8 Austrija Wurz 7 4 4 Ret 4 Ret 4 5 4 9 11 16 Ret Ret 7 9 17
9 Italija Fisichella Ret 6 7 Ret Ret 2 2 9 5 Ret 7 8 Ret 8 6 8 16
10 Vokietija R. Schumacher Ret Ret Ret 7 11 Ret Ret 16 6 5 6 9 2 3 Ret Ret 14
11 Prancūzija Alesi Ret 9 5 6 10 12 Ret 7 Ret Ret 10 7 3 5 10 7 9
12 Brazilija Barrichello Ret Ret 10 Ret 5 Ret 5 10 Ret Ret Ret Ret DNS 10 11 Ret 4
13 Suomija Salo Ret Ret Ret 9 Ret 4 Ret 13 Ret Ret 14 Ret DNS Ret 14 Ret 3
14 Brazilija Diniz Ret Ret Ret Ret Ret 6 9 14 Ret Ret Ret 11 5 Ret Ret Ret 3
15 Jungtinė Karalystė Herbert 6 11 Ret Ret 7 7 Ret 8 Ret 8 Ret 10 Ret Ret Ret 10 1
16 Italija Trulli Ret Ret 11 Ret 9 Ret Ret Ret Ret 10 12 Ret 6 13 Ret 12 1
17 Danija Magnussen Ret 10 Ret Ret 12 Ret 6 1
18 Japonija Nakano Ret Ret 13 Ret 14 9 7 17 8 11 Ret 15 8 Ret 15 Ret 0
19 Argentina Tuero Ret Ret Ret 8 15 Ret Ret Ret Ret Ret 16 Ret Ret 11 NC Ret 0
20 Brazilija Rosset Ret Ret 14 Ret DNQ DNQ 8 Ret Ret 12 DNQ DNQ DNS 12 Ret DNQ 0
21 Japonija Takagi Ret Ret 12 Ret 13 11 Ret Ret 9 Ret 13 14 Ret 9 16 Ret 0
22 Prancūzija Panis 9 Ret 15 11 16 Ret Ret 11 Ret Ret 15 12 DNS Ret 12 11 0
23 Nyderlandai Verstappen 12 Ret Ret Ret 13 Ret Ret 13 Ret 0
Vt. Pilotas AUS
Australija
BRA
Brazilija
ARG
Argentina
SMR
San Marinas
ESP
Ispanija
MON
Monakas
CAN
Kanada
FRA
Prancūzija
GBR
Jungtinė Karalystė
AUT
Austrija
GER
Vokietija
HUN
Vengrija
BEL
Belgija
ITA
Italija
LUX
Liuksemburgas
JPN
Japonija
Tšk.

Konstruktorių įskaita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Konstruktorius Pakaba Variklis Padangos Taškai Pergalės Podiumai Pole pozicijos
1 Jungtinė Karalystė McLaren-Mercedes MP4-13 B 156 9 20 12
2 Italija Ferrari F300 G


133 6 19 3
3 Jungtinė Karalystė Williams-Mecachrome FW20 G


38 3
4 Airija Jordan-Mugen-Honda 198 G


34 1 3
5 Italija Benetton-Playlife B198 B 33 2 1
6 Šveicarija Sauber-Petronas C17 G


10 1
7 Jungtinė Karalystė Arrows A19 B 6
8 Jungtinė Karalystė Stewart-Ford SF02 B 5
9 Prancūzija Prost-Peugeot AP01 B 1
10 Jungtinė Karalystė Tyrrell-Ford 026 G


11 Italija Minardi-Ford M198 B

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Portal
Vikisritis: Formulė 1