Žoros

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žoros
lenk. Żory
   POL Żory COA.svg      POL Żory flag.svg   
Rynek w Żorach 5.JPG
Turgaus aikštė

Žoros
50°03′00″ š. pl. 18°42′00″ r. ilg. / 50.05000°š. pl. 18.70000°r. ilg. / 50.05000; 18.70000 (Žoros)Koordinatės: 50°03′00″ š. pl. 18°42′00″ r. ilg. / 50.05000°š. pl. 18.70000°r. ilg. / 50.05000; 18.70000 (Žoros)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija link={{{alias}}} Silezijos vaivadija
Įkūrimo data 1272 (miesto teisės)
Gyventojų (2006) 62 625
Plotas 64,6 km²
Tankumas (2006) 969 žm./km²
Altitudė 241-284 m
Pašto kodas 44-240
Tinklalapis www.zory.pl
Commons-logo.svg Vikiteka ŽorosVikiteka

Žoros (lenk. Żory, vok. Sohrau) – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Dombrovos anglies baseine (Zagłębie Dąbrowskie), Silezijos vaivadijoje, 30 km į pietvakarius nuo Katovicų. Miestas įsikūręs Aukštutinės Silezijos istoriniame regione. Turi administracines apskrities teises (miasto na prawach powiatu), jame gyvena apie 62,6 tūkst. gyv. (2006 m.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklas Jonui Nepomukui

Žoros – vienas seniausių Silezijos miestų. Pirmą kartą gyvenvietė prie kelio CešinasKrokuva paminėta 1258 m. Miesto teises pagal Magdeburgo teisę 1272 m. patvirtino Opolę ir Racibužą valdęs kunigaikštis Vladislavas Opolietis (Władysław opolski). Nuo 1327 m. Žoros pateko į Bohemijos valdovų įtaką, nuo 1742 m. priklausė Prūsijai.

XVIII a. miestas buvo drabužių siuvimo centru, vėliau ėmė vystytis metalų ir mašinų gamybos pramonė. Po 1921 m. įvykusio plebiscito Sohrau atiteko Silezijos vaivadijai (Antrajai Lenkijos Respublikai), nors 69,4% gyventojų balsavo už Vokietiją. Po II Pasaulinio karo vietiniai vokiečiai iš šio rajono buvo iškeldinti.

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]