Žalgirio–Pamarkijos miškai
56°06′47″ š. pl. 22°13′01″ r. ilg. / 56.11306°š. pl. 22.21694°r. ilg.
Žalgirio–Pamarkijos miškai – miškų masyvas Lietuvoje, šiaurės Žemaitijoje, Mažeikių ir Telšių rajonuose, 7 km į pietryčius nuo Sedos, šalia Gadūnavo ir Nevarėnų. Priklauso Mažeikių miškų urėdijai (Sedos ir Balėnų girininkijoms) bei Telšių miškų urėdijai (Nevarėnų ir Telšių girininkijoms). Apima 60,4 km² plotą.
Masyvą sudaro Balėnų, Žalgirio, Pamarkijos, Gadūnavo, Uikių, Gedrimų, Girkalių, Juodinkių, Vidgirio, Medausgirės miškai. Paviršius banguotas. Dirvožemiai – velėniniai jauriniai ir jauriniai vietomis glėjiški priesmėliai, taip pat aukštapelkių ir žemapelkių durpžemiai. Miškais teka Ventos baseino upeliai – Pievys, Balėnupis, Viešetė, Markija (su Smelte, Kiaulupiu, Tarpijų upeliu), Šilupis. Vagos ištiesintos. Miškuose telkšo Plinkšių ir Šiliškės ežerai, pietuose siekia Tausalą. Nemaža pelkių (Juodė, Užmarkija, Plinkšių pelkė).
Medynai:
- pušynai: 39 %
- eglynai: 28 %
- beržynai: 24 %
- juodalksnynai: 4 %
- baltalksnynai: 3 %
- drebulynai: 2 %
Jaunuolynai sudaro 38 % medynų, pusamžiai medžiai 45 %, pribręstantys 12 %, brandūs 5 %.
Miškuose gyvena stambieji kanopiniai žvėrys (briedžiai, stirnos, šernai, elniai), taip pat lapės, vilkai, kiškiai, usūriniai šunys, voverės, kiaunės, opšrūs, ūdros, bebrai, ondatros, jerubės, slankos, juodieji gandrai, įvairūs vandens, pelkių ir plėšrieji paukščiai. Yra retųjų augalų augaviečių, uogynų.[1] Aplink Plinkšių ežerą įsteigtas Plinkšių kraštovaizdžio draustinis.
Vakariniu pakraščiu eina plentas 161 Telšiai–Seda , rytiniu – 4604 Anulynas–Tirkšliai . Miškuose ir aplink įsikūrę kaimai: Plinkšės, Balėnėliai, Uikiai, Užpelkiai, Paplinkšė, Užmarkija, Pamarkija, Taučiai, Jonauskiai, Šiliškės, Balėnos.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Brukas. Žalgirio–Pamarkijos miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 633