Viešetė
| Viešetė | |
|---|---|
 Viešetė prie Daubarių piliakalnio
| |
| Ilgis | 25 km |
| Baseino plotas | 98 km² |
| Vidutinis debitas | 0,86 m³/s |
| Ištakos | Balėnėlis |
| Žiotys | Venta |
| Šalys | Lietuva |
Viešetė – upė Mažeikių raj., Tirkšlių seniūnijoje; Ventos kairysis intakas. Ilgis 25 km, baseino plotas 98 km². Teka į šiaurę iš Balėnėlio ežero. Vidutinis upės nuolydis 274 cm/km, vidutinis vandens debitas žiotyse 0,86 kub. m/s. Daubarių kaimo teritorijoje įteka į Ventą, 201 km nuo jos žiočių.
Intakai: (visi deš.): Balėnupis, Gailėšis, Stulpas. Ties Daubariais 1972 m. įrengtas priešerozinis tvenkinys (plotas 15 ha)[1].
Prie Viešetės ties santaka su Stulpu yra dveji Daubarių piliakalniai, su Venta – Daubarių alkavietė, vad. Gojus, Gojai (Šventasis miškas).
1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybos akte minima prie upės buvusi senovės gyvenvietė – Vesete.
Upėvardis kildinamas iš šaknies *vieš-, kuri galėjusi reikšti „tekėti, bėgti“ (plg. skr. वेशन्तः = IAST: veśantáḥ „tvenkinys“, skr. वेषति = IAST: véṣati „liejasi, bėga“, skr. विषम् = IAST: viṣam „vanduo“, lot. vīrus „klampus skystis, sultys“, sen. isl. veisa „pelkė“).[2]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Viešetė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 511
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 378–379