Žagarės Raktuvės koplyčia

56°21′25″š. pl. 23°14′29″r. ilg. / 56.356861°š. pl. 23.241416°r. ilg. / 56.356861; 23.241416

Žagarės Raktuvės koplyčia

Vyskupija	Šiaulių
Dekanatas	Joniškio
Savivaldybė	Joniškio rajonas
Gyvenvietė	Žagarė
Adresas	Raktuvės g.
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1796 m.
Stilius	liaudies architektūra

Žagarės Raktuvės koplyčia – medinė koplyčia Joniškio rajone, Žagarėje esančiose Raktuvės kalno senosiose katalikų kapinėse. Koplyčia stūkso Naujosios Žagarės dalyje, Raktuvės gatvės pabaigoje.^[1] Senosios kapinės aptvertos mūrine tvora, o į pietvakarius šliejasi naujosios katalikų ir stačiatikių kapinės.

Ant Žagarės antrojo piliakalnio esanti Raktuvės koplyčia yra medinės liaudies architektūros statinys, istorijos paminklas, 2014 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 37595). Priešais ją pastatytas mūrinis koplytstulpis su įrašu „1826 m. Šventųjų Metų Jubiliejui prisiminti“ (1359).

Koplyčia tvarkoma, čia vis dar išlaikytas autentiškas pastato pavidalas. Viduje esama ir klasicistinio iliuzinio ant lentų nutapyto altoriaus su Nukryžiuotojo skulptūra. Šioje koplyčioje Žagarės parapijos tikintieji įsteigė nedidelį sakralinio paveldo muziejų. Jame laikomi ir eksponuojami nebenaudojami liturginiai rūbai, baldai, bažnytinės knygos, įrengta kryždirbystės darbų ir fotografijų ekspozicija „Sakralinės kalvystės paminklai Žagarėje“. Čia galima išvysti daugelį iš aplinkinių kapinių surinktų metalinių kryžių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ant Raktuvės kalno XII a. stovėjo medinė gynybinė žiemgalių pilis. XIX a. viduryje piliakalnio aikštelėje buvo atidarytos katalikų kapinės.

1711 m. Žagarės vizitacijos aktuose ant Raktuvės kalno minima koplyčia (capella Raktugienski, kaplica Ratkowska). 1713-1776 m. mirimų registracijos knygoje randamas įrašas apie pirmąjį palaidojimą Raktuvės kapinėse: 1733 m. gruodžio 27 d.^[2]

Koplyčia pastatyta 1796-1801 m., iš dalies restauruota 1956, 1990 m. (1956 m. remonto iniciatorius kun. Jonas Povilaitis, 1990 m. - kun. Liudvikas Čechavičius).

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Statinys kompaktinis, stačiakampio plano su trisiene apside pietvakarių pusėje, su pastoge. Ant šlaitinio stogo kraigo įtaisytas ornamentuotas geležinis kryžius. Ant stogo priešingame krašte pūpso medinis apskardintas daugiabriaunis kryžiaus kupoliukas. Tai fragmentas iki 2001 m. audros buvusio bokštelio, sudaryto iš dviejų kupoliukų ir metalinio kryžiaus (liekanos saugomos prieangyje).

Koplyčia yra vienos navos su prieangiu, choru virš prieangio, presbiterija, zakristija. Perdanga medinė sijinė. Pastato sienos suręstos iš pjautų-tašytų rąstų, vertikaliai sutvirtintos medinėmis sąvaržomis. Fasadams būdingas vertikalaus apkalimo medinėmis lentomis su lentjuostėmis tipas. Medinės vienvėrės ir dvivėrės durys iš lauko pusės rombiškai apkaltos medinėmis lentomis su metaliniais kalvio darbo apkaustais.

Vidaus dekoras – ant apsidės sienos iliuziškai tapytas altoriaus retabulas su skulptūra. Lubų, sienų apdaila – medinių lentų vožtinės lubos.

Šalia stovi nedidelė stulpinės konstrukcijos varpinė.