Špinelis
| Špinelis | |
|---|---|
| |
| Savybės | |
| Kategorija | Mineralas, Oksidų klasė |
| Cheminė formulė | MgAl2O4 |
| Identifikacija | |
| Spalva | įvairi: raudona, rausva, rausovai violetinė, mėlyna, tamsiai žalia, ruda, juoda |
| Brėžis | pilkšvai baltas |
| Kristalo sistema | kubinė, oktaedrinė |
| Skalumas | neskalus |
| Lūžimai | kriaukliški |
| Kietumas pagal Moso skalę |
8 |
| Blizgesys | Stiklinis |
| Lūžio rodiklis | 1,71-1,76 – DR +0,009 |
| Specifinis tankis | 3,57-3,72 |
Špinelis (angl. spinel; rus. шпинель; iš vok. Spinell, šis iš mažybinio lot. spinella, o šis iš lot. spina 'spyglys, dyglys') – kubinės singonijos mineralas, mišrus magnio ir aliuminio oksidas MgAl2O4.[1]. Dalis špinelių yra brangakmeniai.
Pavadinimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mineralo pavadinimas kilęs iš lot. spinella 'spyglys', kas atspindi būdingą smailių kristalų formą. Egzistuoja alternatyvi hipotezė, kad špinelis kilęs iš gr. σπίν(ν)ος 'kikilis', nes jie panašios spalvos. Rusų kalboje iki XVIII a. špineliai dažniausiai buvo vadinami rus. лал. Šis žodis reiškė išsyk visą grupę raudonos spalvos brangakmenių ir pusbrangių akmenų (raudonasis špinelis, rubinas, piropas, raudonasis turmalinas ir kt.), bet pirmiausia špinelius.[2]
Fizinės cheminės savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paprastai kristalai nedideli, nors kartais pasitaiko didelių, daugiau kaip 30 cm ilgio ir 16 kg masės (Pietų Uralas, Šiaurės Amerika). Kietumas pagal Moso skalę – 8. Santykinis tankis 3,5-4,1 (skaidriųjų špinelių tankis svyruoja nuo 3,58 iki 3,63). Pleochroizmo ir dvejopo spindulių lūžimo neturi. Šviesos dispersija 0,020. Liuminescencijos paprastai nebūna, nors kartais liuminescuoja gelsvai žaliai, raudonai, oranžine spalva.
Sudėtis (%): MgO – 28,2; Al2O3 – 71,8.
Grynas špinelis bespalvis, vandens skaidrumo, tačiau gamtoje tokia pasitaiko labai retai. Dažniausiai špinelio kristalai būna nuspalvinti mineralų priemaišomis, tad būna sodrių spalvų (rudi, juodi, rausvi, raudoni, mėlyni). Raudoniesiems špineliams spalvą suteikia chromo jonai (kaip ir rubinams). Gelsvoką atspalvį suteikia geležies priemaišos, o lelijiškai raudoną – manganas.
Špinelio kristalai paprastai blizga stikliškai. Kai kurios jų atmainos laikomos brangakmeniais, kurie prekyboje vadinami įvairiai, priklausomai nuo spalvos, skaidrumo ir šalies.
Pagal cheminę sudėtį špinelis yra magnio aliuminatas MgAl2O4, kuriame dalis magnio gali būti pakeista geležimi ar (rečiau) cinku, o dalis aliuminio – geležimi ar rečiau chromu. Tiek geležis, tiek cinkas yra chromoforai.
Špineliai telkiasi sąnašynuose, sutinkami kartu su tokiais mineralais, kaip magnetitas, vezuvianas, piroksenas, granatas, chloritas.
Sudaro kristalus (dažniausia oktaedrus, rečiau dodekaedrus), kurie retai jungiasi į drūzas. Kristalai dažniau būna pavieniai, įaugę į uolieną ar priaugę prie jos.
Atmainos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Špinelio yra daug įvairių formų. Kai kurios jų atmainos yra:
- Taurusis špinelis – skaidrūs, gražių spalvų špinelio kristalai:
- tirštai raudonas – rubininis špinelis (angl. spinel-ruby),
- oranžiniai raudonas – rubicelas,
- rausvas – rubin-bale (angl. balas ruby),
- violetinis – rytietiškas ametistas,
- mėlynas – safyr-špinelis.
- žydras
- žalias
- keičiantis spalvą – aleksandritinis špinelis. Jis dienos šviesoje mėlynas, o kaitrinės lemputės šviesoje – purpuriškai violetinis.
Pagrindiniai tauriųjų špinelių telkiniai yra Ceilonas, Borneo, Indija. Eausvasis špinelis kartu su rubinais išgaunamas ir aukštikalnių Kugelialio telkinyje (Pamyras, Tadžikija).
- Paprastasis špinelis, pleonastas, ceilonitas – daug geležies turintis špinelis, dėl ko tamsiai rudas, juodas ar tamsiai žalias. Aptinkamas dažnai, kartais jų kristalai labai dideli. Rusijoje pleonastų daug Urale.
- Chrominis špinelis, pikotitas – juodas, dalis aliuminio atomų pakeisti chromu.
- Cinkinis špinelis, ganitas (angl. gahnite) – magnis pakeistas geležimi ir cinku.
Špineliai brangakmeniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šri Lankoje kažkada buvo aptiktas unikalus baltas špinelis, kuris dabar yra pradingęs.
Kai kurie špineliai yra garsūs pasaulio brangakmeniai. Pvz., Black Prince's Ruby ir Timur ruby yra Britų karūnos brangenybės, o Côte de Bretagne– anksčiau buvo Prancūzijos karūnos brangenybė. Samarijos špinelis yra didžiausias žinomas pasaulio špinelis, sveriantis 500 karatų (100 g).
Seniau raudonieji špineliai ir rubinai buvo neskiriami, visi jie buvo vadinami rubinais. Tik po XVIII a. rubinais ėmė vadinti raudonuosius korundus, o špinelius – špineliais. Rausvųjų špinelių pavadinime angl. balas ruby sandas Balas kilęs iš žodžio Balascia. Tai senovinis Badachšano (regiono centrinėje Azijoje) pavadinimas. Šis regionas yra Kokčos upės (Amu Darjos intako) aukštupyje. Badachšanas daug šimtmečių buvo rauonųjų ir rausvųjų špinelių tiekėjas.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Spinel at Mindat
- ↑ М.И.Пыляев «Драгоценные камни, их свойства, местонахождения и употребления». — третье, значительно дополненное. — СПб.: А.С.Суворина, 1896. — 406 с.