Magnetitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Magnetitas

Magnetitas – oksidų klasės geležies (II, III) oksidų mineralas Fe3O4 arba FeO·Fe2O3. Neretai minerale yra titano priemaišų.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magnetitas yra feromagnetinis mineralas. Jo sukuriamas magnetinis laukas yra pats stipriausias iš visų gamtoje randamų mineralų. Kietumas pagal Moso skalę 5,5-6,5. Specifinis tankis 5,17-5,18.

Mineralo spalva juoda arba pilkai juoda. Tai neskaidrus mineralas, blizgesys – metalinis. Kristalai dažniausiai oktaedro formos. Magnetitas randamas pavieniais kristalais arba drūzomis.

Radimvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magnetitas randamas magminėse ir metamorfinėse uolienose. Kartais magnetito randama ir nuosėdinėse uolienose, dažniausiai smėlio sąnašynuose. Dideli telkiniai randami granituose, siderituose, dunituose, skalūnuose.

Magnetito telkinių yra Rusijoje, JAV, Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magnetitas daugiausia naudojamas kaip geležies rūda. Taip pat – įvairių kompasų gamyboje.