Rubinas
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Rubinas | |
|---|---|
 | |
| Savybės | |
| Kategorija | Mineralas, korundo grupė |
| Cheminė formulė | Aliuminio oksidas, Al2O3 |
| Identifikacija | |
| Spalva | raudona |
| Kristalo sistema | Trigonalinė |
| Lūžimai | - |
| Kietumas pagal Moso skalę |
9 |
| Blizgesys | Stiklinis |
| Lūžio rodiklis | 1,76-1,77 |
| Specifinis tankis | 3,9-4,1 |
Rubinas (lot. rubeus – „raudonas“, pavadinimą davė graikų filosofas Teofrastas) – raudona korundo mineralo atmaina. Brangakmenis. Raudoną spalvą suteikia chromo priemaišos.
Kaitinant galima panaikinti smulkius vidinius defektus.
Radimvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daugiausiai juvelyrinių rubinų randama Tailande, Mianmare. Telkiniai Šri Lankoje, Kenijoje, Tanzanijoje, Australijoje, JAV (Montanoje ir P. Karolinoje).
Taikymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dideli ir permatomi rubinai yra tokie pat reti ir brangūs kaip briliantai – tik „fancy“ briliantai yra brangesni. Kur kas mažiau vertinami matiniai ir pusiau matiniai rubinai.
Dirbtiniai rubinai naudojami techniniams ir laikrodžių akmenims gaminti, lazerių gamyboje.
Didžiausi rubinai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rajaratna rubinas – 2475 ct
- Neelanjali rubinas – 1370 ct
