Kroso bėgimas
Kroso bėgimas – lengvosios atletikos bėgimo sporto šaka, kurios metu bėgama gamtiniu reljefu. Rungtynės dažniausiai būna 4 km, 8 km ir 12 km ilgio. Kaip ir kitose lengvosios atletikos rungtynėse, bėgikai bėga ratais, kol nubėga nustatytą ilgio atkarpą. Varžybos gali būti tiek komandinės, tiek individualios.
Tarptautinė lengvosios atletikos federacija nuo 1973 m. rengia Pasaulio kroso bėgimo čempionatą.[1] Nuo 1928 m. Olimpinėse žaidynėse ši sporto šaka įeina tik kaip viena iš penkiakovės šakų. 1912 m., 1920 m. ir 1924 m. buvo vasaros žaidynių programos dalis. Tačiau paskutiniais metais vykusių varžybų metu kaitra neleido daugeliui įveikti finišo tiesiosios. Tik 15 iš 38 dalyvių peržengė ją, nes nemažai dalyvių nualpo arba prarado sąmonę, todėl Olimpiados rengėjai nusprendė uždrausti šias varžybas.[2][3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Cross country – Introduction Archyvuota kopija 27 vasario 2011 iš Wayback Machine projekto.. IAAF. Retrieved 14 February 2011.
- ↑ Burnton, Simon (18 May 2012). „50 stunning Olympic moments No31: Paavo Nurmi wins 5,000m in 1924“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 23 September 2012.
- ↑ Lovesey, Peter (1968). The Kings of Distance: A Study of Five Great Runners. Taylor & Francis. pp. 111–112. ISBN 978-3540002383.
| |||||||||||||||||||||||||||||||
