Greitasis čiuožimas trumpuoju taku
Greitasis čiuožimas trumpuoju taku – olimpinė sporto šaka (nuo 1992 m.), viena iš greitojo čiuožimo rūšių. Greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose įprastai varžosi keturi arba šeši sportininkai ovalo formos aikštelėje, kuri atitinka ledo ritulio aikštelės išmatavimus (60 m ilgio ir 30 m pločio).
1988 m. olimpiadoje Kalgaryje ši sporto rungtis buvo parodomoji, o 1992 m. Albervilio olimpiadoje tapo olimpine šaka.
Greitąjį čiuožimą trumpuoju taku sudaro šios rungtys: 500 m, 1000 m, 1500 m, 3000 m ir estafetės (5000 m (vyrai)/3000 m (moterys)).
Šią sporto šaką prižiūri Tarptautinė čiuožimo sąjunga.
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1995 m. greitasis čiuožimas trumpuoju taku pradėtas kultivuoti Lietuvoje. 1996 m. Ignalinoje surengtas pirmasis Lietuvoje greitojo čiuožimo trumpuoju taku riedučių čempionatas. 1997 m. Europos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionate dalyvavo ir Lietuvos atstovas – S. Lastakauskas (25 vieta iš 30-ies).
2014 m. žiemos olimpinėse žaidynėse pirmą kartą pasirodė ir Lietuvos atstovė – Agnė Sereikaitė. 1500 m rungtyje sportininkė užėmė 16-ą vietą.
Kultivuojamas Vilniuje (SK Edelveisas), Ignalinoje (SK Vikingas), Elektrėnuose (ESM), Kaune (ŽSŠM Baltų ainiai).
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis su sportu susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |