Kroso bėgimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bėgikai, dalyvaujantys Europos kroso bėgimo čempionate.

Kroso bėgimaslengvosios atletikos bėgimo sporto šaka, kurios metu bėgama gamtiniu reljefu. Rungtynės dažniausiai būna 4 km, 8 km ir 12 km ilgio. Kaip ir kitose lengvosios atletikos rungtynėse, bėgikai bėga ratais, kol nubėga nustatytą ilgio atkarpą. Varžybos gali būti tiek komandinės, tiek individualios.

Treilo bėgimas iš esmės yra kroso bėgimas, tik rungtynių pobūdis skiriasi. Profesionalios varžybos būna ultramaratonų ilgio.

Varžybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautinė lengvosios atletikos federacija nuo 1973 m. rengia Pasaulio kroso bėgimo čempionatą. Nuo 1928 m. Olimpinėse žaidynėse ši sporto šaka įeina tik kaip viena iš penkiakovės šakų. 1912, 1920 ir 1924 m. buvo vasaros žaidynių programos dalis. Tačiau paskutiniais metais vykusių varžybų metu kaitra neleido daugeliui įveikti finišo tiesiosios. Tik 15 iš 38 dalyvių peržengė ją, nes nemažai dalyvių nualpo arba prarado sąmonę, todėl Olimpiados rengėjai nusprendė uždrausti šias varžybas.