Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia

Kitos reikšmės – Šv. Kryžiaus bažnyčia.

55°20′38″š. pl. 21°29′10″r. ilg. / 55.344005°š. pl. 21.486021°r. ilg. / 55.344005; 21.486021

Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia

Vyskupija	Telšių
Dekanatas	Šilutės
Savivaldybė	Šilutės rajonas
Gyvenvietė	Šilutė
Adresas	Katalikų bažnyčios g. 1
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1854 m.
Stilius	neogotika ir neoromanika

Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Šilutėje. Architektūros paminklas.^[1]^[2]

Šilutės Šv. Kryžiaus parapija aptarnauja Rusnės, Juknaičių bei Macikų koplyčias.^[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žibuose 1830 m. buvo įrengti katalikų maldos namai, kuriems suteiktas Šilgalių parapijos filijos statusas. Šilgalių kaimas buvo įsikūręs 7 km į šiaurės vakarus nuo Kaukėnų, kairiajame Rusnės upės krante. Šilokarčemos apskrities katalikų tikintieji anksčiau priklausė Šilgalių parapijai.

1841 m. Žibų katalikų bendruomenei priklausė 521 narys. Apie 1850 m. Žibams suteiktas savarankiškas parapijos statusas metus. 1854 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Nuo 1862 m. parapija turėjo nuolatinį kunigą Langą, 1887–1894 m. – Višmaną, iki 1903 m. – Mencelį. Po jo kanoniškai patvirtintas šios parapijos klebonas Briksas.

1903 m. bažnyčia buvo oficialiai konsekruota, pašventinta Varmijos vyskupo Dr. Andreus Thiel. Bažnyčiai buvo suteiktas Šv. Kryžiaus Išaukštinimo titulas.

1920–1944 m. klebonavo Francas Šachtas (1883–1971), pamaldas laikęs lietuvių ir vokiečių kalbomis. Jis buvo baigęs teologijos studijas, kilęs iš Rosenbeko (Vokietija), dirbęs Tilžėje, Ropkojuose. 1914 m. buvo paimtas į nelaisvę ir ištremtas į Rusijos gilumą. Jo rūpesčiu buvo pastatyta katalikų bažnyčia Pagėgiuose. Palaikė gerus ryšius su Telšių vyskupija. Šilutėje labai padaugėjo katalikų po 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. Stengdamasis išvengti sovietų nelaisvės, 1944 m. rudenį klebonas kartu su parapijiečiais pasitraukė iš Lietuvos. Tačiau dviem mėnesiams buvo uždarytas į Instenburgo (Černiachovsko) kalėjimą. Paleistas išvyko į Vokietiją, kur praleido likusį gyvenimą.

Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia beveik nenukentėjo, bet nebeliko parapijiečių. Juos pamažu pakeitė iš Didžiosios Lietuvos atsikėlę katalikai, buvo atnaujintos pamaldos.

Pokaryje pradėjo dirbti klebonas B. Šveikauskas, tačiau 1949 m. jis buvo ištremtas į Rusiją. Jį pakeitė kunigas E. Basys, kuris buvo ištremtas iš Vilniaus ir apsistojęs Šilutėje. 1949-1950 m. bažnyčioje dirbo kunigai K. Macelis, Jurgutis, nuo 1963 m. – J. Gedvila, 1966-1970 m. – L. Šapoka, 1970 m. – A. Žukas.

1970-1976 m. dirbo kanauninkas J. Grubliauskas (1918–1984). jį iškėlus į Tauragę, Šilutės parapijoje trumpai tarnavo kunigai A. Milerius ir V. Šikšnys. Po keturių mėnesių J. Grubliauskas grįžo ir čia dirbo iki savo mirties 1984 m. Jo pastangomis 1971-1983 m. buvo atlikti dideli bažnyčios remonto darbai, perdengtas stogas, trečdaliu pakeistos lubos, bažnyčios vidus perdažytas, dekoruotas, sienos papuoštos ažuoliniais paneliais, pastatyti nauji suolai ir atlikti kiti remonto darbai. Po mirties J. Grubliauskas buvo palaidotas bažnyčios šventoriuje.

1984–2003 m. klebonu buvo Jonas Bučinskas. Jis pastatė prie bažnyčios pagalbinį pastatą, remontavo pačią bažnyčią. Nuo 2003 m. parapijoje tarnavo kunigas J. Vaičius, vikaras V. Palionis. Dabar parapijos klebonas yra Remigijus Saunorius.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia turi neogotikos ir neoromanikos bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė, su išsikišusiu prieangiu. Virš bažnyčios priekinio frontono iškilęs ažūrinis dviejų aukštų bokštelis. Dabartinis stogas uždengtas raudonai dažyta skarda, anksčiau jis buvo olandiškų čerpių. Presbiterijoje įrengti du vitražiniai langai.

Bažnyčioje yra trys altoriai, papuošti skulptūromis - Šv. Kryžiaus Išaukštinimo (didysis) bei Šv. Jėzaus Širdies ir šv. Mergelės Marijos (mažieji). Didžiajame altoriuje šalia Nukryžiuotojo stovi nežinomo skulptoriaus šv. Mergelė Marijos, šv. Petro ir šv. Pauliaus statulos. Bažnyčioje įrengta gotikinio stiliaus medinė sakykla. Ją puošia keturių evangelistų ir Dekalogo bareljefai. Bažnyčios vargonai nenaudojami, išardyti. Jie turėjo vienuolika registrų, gotikinio stiliaus prospektą.

Prie bažnyčios varpinė buvo suprojektuota atskirai, tačiau liko nepastatyta. Priešais centrinį įėjimą, dešinėje pusėje ant aukšto pjedestalo pastatyta Šv. Mergelės statula. Šventoriaus tvora metalinė, su mūriniais stulpeliais.