Šerkšniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Šerkšniai
Serksniai kapines 2001.JPG
Šerkšnių senosios kapinės

Šerkšniai
Koordinatės 56°09′14″š. pl. 21°36′18″r. ilg. / 56.154°š. pl. 21.605°r. ilg. / 56.154; 21.605 (Šerkšniai)Koordinatės: 56°09′14″š. pl. 21°36′18″r. ilg. / 56.154°š. pl. 21.605°r. ilg. / 56.154; 21.605 (Šerkšniai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybės vėliava Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Mosėdžio seniūnija
Gyventojų (2011) 29
Commons-logo.svg Vikiteka ŠerkšniaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Šerkšniaĩ
Kilmininkas: Šerkšnių̃
Naudininkas: Šerkšniáms
Galininkas: Šerkšniùs
Įnagininkas: Šerkšniaĩs
Vietininkas: Šerkšniuosè

Šerkšniai – kaimas pietinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 2 km į pietryčius nuo Mosėdžio, prie Bartuvos upės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įkurtas XVI a., priklausė Mosėdžio dvarui ir Mosėdžio parapijai. Pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Šerkšnys.

1951 m. lapkričio 5 d. Šerkšnių apylinkės miške į MGB Salantų rajono skyriaus stribų ir kareivių apsuptį patekę žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Tautvaišo kuopos Sakalo būrio partizanai Julijonas Adomauskas–Medutis ir Veronika Stasienė–Gulbė.[2]

Kaime veikė Mosėdžio kolūkio paukštynas, o 20052010 m. – žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Pamario paukštynas“.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10]
240 232 230 213 60 49 45 29


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras: Atmintinos vietos
  3. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. ŠerkšniaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 381 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  11. Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904, Kretingos personalijų žinynas: Kuprys Jonas[neveikianti nuoroda]
    Mosėdis lietuviškos spaudos draudimo metais: Mosėdžio knygnešiai ir daraktoriai Archyvuota kopija 2007-12-05 iš Wayback Machine projekto.
  12. Kunigas Julijonas Budrikis. Žemaičių vyskupystės muziejus Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  13. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973, p. 742, Nr. 2498
    Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Pietos ir Marijos

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png MOSĖDIS – 2 km Palaukė – 1,6 km Rukai – 4 km Blank-50px.png
Šilalė – 1,5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Žebrokai – 3 km
Šaukliai – 3 km Šniukščiai – 4 km Kulaliai – 4 km