Šautuvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mosin-Nagant 1891/30 m. šautuvas
Šautuvo veikimo principas

Šautuvas – rankinis šaunamasis ginklas ilgu vamzdžiu.[1] Vamzdis gali būti tiek graižtvinis, tiek begraižtvis.

Šis lietuviškas terminas neturi rusiško ar angliško atitikmens:

Šautuvas turi spyną, nuleidžiamąjį įtaisą, šovinių dėtuvę, apsodą (džn. buožė). Tiksliam šaudymui būna pritvirtinamas optinis taikiklis.

Šautuvai skirstomi į:

  • karinius
  • medžioklinius
  • sportinius

Šautuvai būna neautomatiniai, pusiau automatiniai, automatiniai. Šautuvų vamzdžiai būna graižtviniai arba negraižtviniai (lygiavamzdžiai). Šautuvas su patrumpintu vamzdžiu vadinamas karabinu.

Karinis šautuvas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos kariuomenėje naudojamas JAV gamybos kariškas šautuvas M14.

Šautuvas graižtviniu vamzdžiu, kurio kalibras 4,5 mm–14,7 mm. Paprastai masė būna vidutiniškai apie 3–4,5 kg, bendras ginklo ilgis be durtuvo 95–125 cm. Neautomatinio šautuvo dėtuvėje telpa 1–10 ar daugiau šoviniai, pusiau automatinio – nuo 3 ir daugiau, o automatinio – iki 200 šovinių.

Kulkos pradinis greitis 4700–1 300 km/h, šaudymo tolis iki 2 000 m. Šautuvo su taikikliu taiklioji ugnis 400–800 m, o su optiniu taikikliu – iki 1 300 m.

Medžioklinis šautuvas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuolaikinis medžioklinis šautuvas su optiniu taikikliu (Heym Keilerbüchse).
Šiuolaikinis medžioklinis lygiavamzdis dvivamzdis šautuvas.

Medžiokliniai šautuvai turi vieną arba du (rečiau tris) vamzdžius. Vamzdis būna begraižtvis, graižtvinis arba mišrus. Graižtvinio (kulkinio) šautuvo konstrukcija mažai skiriasi nuo karinio šautuvo. Kalibras būna nuo 4 mm–12,7 mm ir daugiau, lygiavamzdžio – 12, 16, 20, 28, 31 (vamzdžio skersmuo atitinkamai 18,4, 16,8, 15,8 mm). Lygiavamzdis medžioklinis šautuvas skirtas šaudyti šratais, karteče, švininėmis kulkomis.

Lygiavamzdžiai šautuvai naudojami ir sporte (pvz., šaudymas į skriejančius taikinius)

Sportinis šautuvas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biatlonininkas 2002 m. Žiemos Olimpinėse žaidynėse.

Sportiniai šautuvai būna negraižtviniai ir graižtviniai, neautomatiniai ir pusiau automatiniai. Kalibras mažas (iki 6,5 mm) ir vidutinis (6,5–8 mm). Naudojami šaudymo sporte, biatlone.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji (XV a. pr.) šautuvai buvo dagtiniai (arkebuza, muškieta). Amžiaus pabaigoje išrasti su titnaginiu skiltuvu, o XIX a. išrasti užtaisomi šoviniu (berdanas).

Išradus graižtvinius šautuvų vamzdžius lygiavamzdžius šautuvus imta keisti į graižtvinius. Antrojo pasaulinio karo metu imta naudoti automatinius šautuvus (pvz., SVT-38 ir SVT-40) ir automatus.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19181940 m. Tarpukario Lietuvos kariuomenė buvo ginkluota vokiškais 7,92 mm gewehr 98. modelio šautuvais, taip pat rusiškais, prancūziškais, japoniškais šautuvais.

Dabartinė Lietuvos kariuomenė naudoja Vokietijos gamybos G36 5,56 x 45 mm kalibro, Ak 4 automatinius šautuvus, taip pat JAV gamybos senesnio modelio M16 ir M14 7,62x51 mm kalibro šautuvus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Šautuvas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 61 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]