Ščučino valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Ščučino valsčius
lenk. Gmina Szczuczyn
POL Szczuczyn COA.svg
POL powiat grajewski gmina Szczuczyn.svg
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Grajevo apskritis
Administracinis centras: Ščučinas
Gyventojų (2008): 6 717
Plotas: 115,72 km²
Tankumas (2008): 58 žm./km²
Teritorijos kodas: 2004053
Pašto kodas: PL 19-230
Tel. kodas: 86
Tinklalapis: www.um.szczuczyn.pl/

Ščučino valsčius (lenk. Gmina Szczuczyn) – kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Grajevo apskrityje. Centras – Ščučinas. Ribojasi su Biala Piskos, Grabovo, Grajevo, Prostkų ir Vonsošo valsčiais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki XIII a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Apie XV a. šias vietoves pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. Nuo 1138 m. iki 1526 m. dabartinės valsčiaus žemės priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei, o nuo 1529 m. iki 1569 m. Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1815 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 18371866 m. Augustavo gubernijai, 18671914 m. Lomžos gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 19191939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 19391941 m. ir 1944 m. valsčius priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Grajevo rajonui. 19411945 m. priklausė Trečiajam reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 19451975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 19751999 m. priklausė Lomžos vaivadijai.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002[1] metų duomenis valsčiaus plotas yra 115,72 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 77%
  • miškai: 16%
  • vandens telkiniai: 7%

Valsčius sudaro 11,96% Grajevo apskrities.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[2]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 6717 100% 3330 49,6% 3387 50,4%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
58 28,8 29,3

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1344,92 zlotai.[3]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balceris, Benčkovas, Bžežnas, Bzurai, Chojnovas, Čarnuvekas, Čarnovas, Danovas, Dolengai, Gutkai, Jambžikai, Koneckų Malė, Koneckų Rostroševas, Kurkai, Lipnikas, Mazevas, Mientusevas, Milevas, Nečkovas, Nedžviadna, Nedžviedzkiai, Nove Zacečkai, Obritkai, Pžeškoda, Rakovas, Skajė, Sokolai, Stare Gutai, Ščučinas, Švidrų Avisa, Tarachai, Vulka, Zacečkai, Zaluskai, Zofiuvka.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]