Raigardo valsčius
| Raigardo valsčius lenk. Gmina Rajgród | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis | Grajevo apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Raigardas (Grajevas) | ||||||
| Gyventojų | 5 615 | ||||||
| Plotas | 207,16 km² | ||||||
| Tankumas | 27 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 2004043 | ||||||
| Pašto kodas | PL 19-206 | ||||||
| Tel. kodas | 86 | ||||||
| Tinklalapis | bip.um.rajgrod.wrotapodlasia.pl/ | ||||||
Raigardo valsčius (lenk. Gmina Rajgród) – kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Grajevo apskrityje. Centras – Raigardas. Ribojasi su Barglavo, Goniondzo, Grajevo, Kalinavo ir Prostkų valsčiais.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo V a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Apie XV a. šias vietoves pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. Nuo XIII-XIV a. iki 1513 m. dabartinės valsčiaus žemės priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, o nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Palenkės vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1815 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1866 m. Augustavo gubernijai, 1867–1914 m. Lomžos gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1870–1923 m. veikė iš miesto teises praradusio Raigardo miesto sudarytas Raigardo valsčius. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. ir 1944 m. valsčius priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Grajevo rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiajam reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Lomžos vaivadijai.
Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 2002[1] metų duomenis valsčiaus plotas yra 207,16 km², iš kurių:
- ariama žemė: 58%
- miškai: 29%
- vandens telkiniai: 13%
Valsčius sudaro 21,42% Grajevo apskrities.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2008 metais surinktus duomenis:[2]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 5615 | 100% | 2782 | 49,5% | 2833 | 50,5% |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
27,1 | 13,4 | 13,7 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1330,28 zlotai.[3]
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Belda, Biebža, Budai, Bukovas, Ciševas, Čarna Viešas, Danovas, Karčevas, Karvovas, Kolakai, Kosilai, Kosuvka, Kozluvka, Kuligai, Lazažė, Miečė, Ožechuvka, Pienčikovas, Pienčikuvekas, Piklai, Pžeima, Pžestželė, Raigardas, Ribčizna, Ridzevas, Skrodzkiai, Solkai, Stočekas, Tama, Turčinas, Vikovas, Voidai, Vožnaviešas, Vulka Mala ir Vulka Piotrovska.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||
