Pereiti prie turinio

Čostkuvo valsčius

Koordinatės: 54°13′š. pl. 22°38′r. ilg. / 54.21°š. pl. 22.63°r. ilg. / 54.21; 22.63
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°13′š. pl. 22°38′r. ilg. / 54.21°š. pl. 22.63°r. ilg. / 54.21; 22.63

Čostkuvo valsčius
1867 – 1933
Administracinis centras Čostkuvas,
Filipovka
1867–1933 m. Suvalkų apskritis

Čostkuvo valsčius (rus. гмина Чостков, lenk. gmina Czostków) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lenkijoje. Centras – Čostkuvas, vėliau – Filipovka (nepainiotina su Pilypavu).

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Lenkijos Kongreso karalystės laikais valsčiaus teritorija priklausė Suvalkų apskričiai, Suvalkų gubernijai. 1870 m. gegužės 31 d. iš valsčiaus buvo perduoti keli kaimai naujam Pilypavo valsčiui. Valsčiaus teritorijoje buvo daug ežerų.[1]

Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Tarpukario laikotarpiu valsčius priklausė Suvalkų apskričiai, Balstogės vaivadijai. 1933 m. gruodžio 14 d. valsčius buvo panaikintas, o jo kaimai padalinti naujai įkurtam Pilypavo valsčiui ir Prieraslio valsčiui.[2]

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1888[3] 5289

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1888 m.:

1933 m. Čostkuvo valsčių sudarė šie kaimai:

  • Główny Urząd Statystyczny w Warszawie: Województwa centralne i wschodnie Rzeczypospolitej Polskiej – podział na gminy według stanu z dnia 1.IV 1933 roku, Książnica-Atlas, Lwów, 1933.