Krikai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Krikai
Krikų vadas Tomočičis su sūnėnu (1735 m. piešinys)
Krikų vadas Tomočičis su sūnėnu (1735 m. piešinys)
Gyventojų skaičius ~43 000
Populiacija šalyse Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos ({Oklahoma, Alabama, Džordžija, Florida
Kalba (-os) muskogų, anglų
Vėliava Flag of the Creek Nation.svg
Religijos krikščionybė (protestantai)
Giminingos etninės grupės alabamai, koasačiai, mikosukai, čikasai, čoktavai, seminolai
Commons-logo.svg Vikiteka: KrikaiVikiteka

Krikai arba muskogai (angl. Creek, Muscogee, sav. Mvskoke) – Šiaurės Amerikos indėnų tauta, priklausanti muskogų genčių grupei. Gyvena Jungtinių Amerikos Valstijų pietryčiuose: Oklahomoje, Alabamoje, Džordžijoje, Floridoje. Populiacija – 43 000 žmonių (kitais duomenimis, save krikais laiko ~88 tūkst žmonių), dabar dauguma persimaišę su baltaisiais, juodaodžiais (metisai). Gimtoji kalba – muskogų (priklauso muskogų šeimai, XXI a. pr. ką vartojo ~5000 žmonių), dabar dauguma kalba anglų kalba. Tikintieji – protestantai (presbiterionai, baptistai, metodistai).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krikų protėviai buvo Misisipės kultūros nešėjai, IX–XVII a. Misisipės vidurupio baseine kūrę ant piliakalnių įtvirtintas gyvenvietes. Krikų pirminis arealas apėmė dab. Tenesio, Džordžijos, Alabamos valstijas. XVII–XIX a. susidūrė su ispanų, anglų, prancūzų kolonizatoriais, buvo priversti keltis į pietryčius. Sudarė genčių konfederaciją. 17991803 m. dab. Floridos teritorijoje amerikietis Viljamas Augustas Boulas (William Augustus Bowles), susidraugavęs su krikais, buvo įkūręs nepripažintą Muskogų valstybę. 18141815 m. „raudonlazdžiai“ krikai (grupė krikų, atsisakiusi bendradarbiauti su amerikiečiais) sukilo į karą, bet buvo nugalėti. Vėliau jie prisidėjo prie seminolų sukilimo. 18351942 m. krikai perkelti į indėnų rezervaciją Oklahomos valstijoje.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krikai paprastai versdavosi rankine lydimine žemdirbyste, maisto rankiojimu, žvejyba, rudenį ir žiemą – medžiokle, amatais. Nuo XIX a. vid. ėmė verstis kalvyste, sėsliu ūkininkavimu. Tradiciniai amatai: audimas, puodininkystė, pynimas, odų, medienos, akmens apdirbimas. Gyvendavo įtvirtintose gyvenvietėse. Tradicinis būstas – didelis karkasinis namas, kurio sienos pintos iš meldų ir drėbtos moliu. Vyrų tradicinis rūbas – klubų raiščiai arba dvigubos prijuostės, odiniai apsiaustai, moterų – odiniai arba medvilniniai sijonai.

Krikų giminės linija vedama pagal motinos giminę. 2–9 giminės sudarydavo egzogaminę fratriją. Būdavo būdingos didžiosios šeimos. Krikų bendruomenė rinkdavo vadą, tarybą.

Krikai yra išlaikę tradicinės kultūros elementų (pvz., ritualinių šokių, žaidimų).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Krikai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007