Ašarų kelias

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Indėnų iškeldinimas. Tamsiai žaliai pavaizduotos Penkių civilizuotų genčių teritorijos, šviesiai žaliai – rezervatas. Keliai taip pat pažymėti žemėlapyje.

Ašarų kelias – nuo 1831 m. iki 1838 m. trukęs Amerikos indėnų priverstinis iškeldinimas iš jų protėvių žemių Pietryčių Amerikoje į vietovę į Vakarus nuo Misisipės upės, kuri vėliau buvo pavadinta Indėnų teritorija, o dabar sudaro Oklahomos valstijos dalį. Pagal 1831 m. pasirašytą Indėnų iškeldinimo aktą jį vykdė federalinė kariuomenė. Iškeldinti indėnai kentė badą, šaltį, sirgo ligomis. Ne vienas tūkstantis jų mirė nepasiekę kelionės tikslo.

Ašarų kelią čerokiai vadina Nu-No-Du-Na Tlo-Hi-Lu – keliu, kuriame verkė. Čerokiai iš Penkių civilizuotų genčių (čerokiai, čoktavai, seminolai, čikasavai ir krikai) buvo iškeldinti paskutiniai. 1838 m. jų iškeldinimą paskatino aukso karštligė, taip pat kaip ir kitų genčių jų žemė buvo tinkama žemdirbystei bei gyvulininkystei. Kadangi pastarosios gentys buvo laikomos civilizuotomis, jie iš dalies vertėsi ir žemės ūkiu. O tai trukdė plėstis Amerikos kolonistams.