Ąžuolyno miškas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°50′20″ š. pl. 24°57′40″ r. ilg. / 54.83889°š. pl. 24.96111°r. ilg. / 54.83889; 24.96111

Dūkštų ąžuolai
Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas
Drakono skulptūra

Ąžuolyno miškas (Dūkštų ąžuolynas) – miškas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Neries regioniniame parke, 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Dūkštų, Dūkštos dešiniajame krante, didžiausia natūrali ąžuolų giria Lietuvoje. Per pietinę dalį eina plentas  108  VievisMaišiagalaNemenčinė .

Medynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miško plotas 350 ha, mišku apaugę 291 ha. Valstybinės reikšmės miško 320 ha; priklauso Vilniaus miškų urėdijai, Dūkštų girininkijai. 12% miško – rezervatinis, 75% – ekosistemų apsaugos ir rekreacinis, 13% – ūkinis. Paviršius lygus.

Augavietės labai derlingos, laikinai užmirkusios, normalaus drėgnumo ir šlaitinės.

Kultūrinės kilmės medynų 17 %, ąžuolynų 60 %, eglynų 12 %, beržynų 9 %, drebulynų 8 %, pušynų 5%, juodalksnynų 3 %, uosynų 2 %, baltalksnynų 1 %.

Ąžuolynų vidutinis amžius 147 m., bonitetas 11,6 m., skalsumas 0,60, tūris 200 m³/ha.

Jaunuolynai sudaro 9 %, pusamžiai medynai 23 %, pribręstantys 12 %, brandūs 44 %.

Kasmet priauga 4 m³/ha. 75% medynų seni (apie 160 metų), savaiminės kilmės.

Vasarą ir rudenį miške susirenka didelės bandos šernų. [1]

Pažintinis takas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus miškų urėdijos miškininkai ąžuolyne įrengė 2,2 km ilgio pažintinį taką su medinių lentelių danga. Taką prižiūri Dūkštų girininkija ir Neries regioninio parko direkcija. Palei taką pastatyta daugiau nei 38 medinės skulptūros, vaizduojančios lietuvių mitologijos ir legendų personažus. Skulptūrų autoriai – tautodailininkai Nauris Valuckas, Erikas Motiejutis ir D. Mačiokas. Šalia tako įrengti informaciniai stendai, kuriuose pateikta informacija apie ąžuolyno florą ir fauną[2][3].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dūkštų ąžuolyno pakraštyje yra akmuo su spėjamomis runomis, kurių iki šiol niekam nepavyko perskaityti.

1863 m. ąžuolyne buvo įsikūręs sukilėlių štabas[4].

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas Brukas, Andrius KuliešisĄžuolyno miškas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 400 psl.
  2. „Dūkštų ąžuolynas“. keliauk.info. 2008-08-15. Nuoroda tikrinta 2014-05-14. 
  3. Milkevičiūtė, Giedrė (2012-06-24). „Dūkštų ąžuolyną saugo dievai ir žmonės“. Respublika. Nuoroda tikrinta 2014-05-14. 
  4. „Lankytinos vietos“. VĮ Vilniaus miškų urėdija. 2012-05-31. Nuoroda tikrinta 2014-05-14.