Pereiti prie turinio

Kauno karo mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Povilasz (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 9: Eilutė 9:
1919 m. liepos mėn. buvo paskelbti Karo mokyklos nuostatai. Dėl karininkų stygiaus besikuriančioje Lietuvos kariuomenėje mokslai karo mokykloje pradžioje truko 4 mėnesius. Pirmoji laida – 89 karužai ir 7 puskarininkiai, turintys teisę gauti karininko laipsnį kariuomenės daliniuose, Kauno karo mokyklą baigė 1919 m. [[liepos 6]] d.
1919 m. liepos mėn. buvo paskelbti Karo mokyklos nuostatai. Dėl karininkų stygiaus besikuriančioje Lietuvos kariuomenėje mokslai karo mokykloje pradžioje truko 4 mėnesius. Pirmoji laida – 89 karužai ir 7 puskarininkiai, turintys teisę gauti karininko laipsnį kariuomenės daliniuose, Kauno karo mokyklą baigė 1919 m. [[liepos 6]] d.


Pirmieji absolventai Lietuvos karininkai 1919 m. liepos mėn. išvyko į frontą; [[rugpjūčio 24]] d. krito pirmoji I karininkų laidos auka – J. Sidaravičius, vėliau, [[lapkričio 22]] d., ties Radviliškiu antroji – S. Oželis. 1920 m. lenkų fronte žuvo karininkai J. Stapulionis, K. Matulaitis, Pr. Telksnys, A. Urbelis ir kt.<ref>[http://www.lka.lt/index.php/lt/102766/ Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Karininkų rengimas Lietuvoje 1918-1940 m.]</ref>
Pirmieji absolventai Lietuvos karininkai 1919 m. liepos mėn. išvyko į frontą; [[rugpjūčio 24]] d. krito pirmoji I karininkų laidos auka – J. Sidaravičius, vėliau, [[lapkričio 22]] d., ties Radviliškiu antroji – S. Oželis. 1920 m. lenkų fronte žuvo karininkai J. Stapulionis, K. Matulaitis, Pr. Telksnys, A. Urbelis ir kt. <ref>[http://www.lka.lt/index.php/lt/102766/ Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Karininkų rengimas Lietuvoje 1918-1940 m.]</ref>


[[1920]] m. mokslas truko 1 metus, nuo [[1921]] m. – 2 metus, nuo [[1935]] m. – 3 metus. Pirmųjų laidų kariūnai galėjo būti baigę [[gimnazija|gimnazijos]] ar jai tolygios mokyklos 4 klases, vėliau tik baigę gimnaziją, nevedę 18-25 metų amžiaus vyrai.
[[1920]] m. mokslas truko 1 metus, nuo [[1921]] m. – 2 metus, nuo [[1935]] m. – 3 metus. Pirmųjų laidų kariūnai galėjo būti baigę [[gimnazija|gimnazijos]] ar jai tolygios mokyklos 4 klases, vėliau tik baigę gimnaziją, nevedę 18-25 metų amžiaus vyrai.


1919–1920 m. Kauno karo mokykla parengė 3 laidas, 434 karininkus, tarp jų 32 [[aviacija|aviacijos]] karininkus. Iki 1940 m. Karo mokykla išleido 21 karininkų laidą. [[SSRS]] okupavus Lietuvą Karo mokykla 1940 m. rugsėjo mėn. perkelta į [[Vilnius|Vilnių]] ir išformuota. Vietoj jos įkurta [[Vilniaus pėstininkų mokykla]].<ref>{{VLE|IX|- 500|[[Jonas Vaičenonis]]|Kauno karo mokykla}}</ref>
1919–1920 m. Kauno karo mokykla parengė 3 laidas, 434 karininkus, tarp jų 32 [[aviacija|aviacijos]] karininkus. Iki 1940 m. Karo mokykla išleido 21 karininkų laidą. [[SSRS]] okupavus Lietuvą Karo mokykla 1940 m. rugsėjo mėn. perkelta į [[Vilnius|Vilnių]] ir išformuota. Vietoj jos įkurta [[Vilniaus pėstininkų mokykla]]. <ref>{{VLE|IX|500|[[Jonas Vaičenonis]]|Kauno karo mokykla}}</ref>


1926–1940 m. prie Karo mokyklos veikė aspirantų ([[atsargos karininkas|atsargos karininkų]]) kursai. Juose 12, vėliau – 15 mėnesių mokėsi gimnaziją baigę 18–29 m. kariuomenėje netarnavę vyrai. Baigusieji gaudavo [[jaunesnysis leitenantas|jaunesniojo leitenanto]] laipsnį ir būdavo išleidžiami į atsargą. Iki 1940 m. išleista 15 atsargos karininkų laidų.
1926–1940 m. prie Karo mokyklos veikė aspirantų ([[atsargos karininkas|atsargos karininkų]]) kursai. Juose 12, vėliau – 15 mėnesių mokėsi gimnaziją baigę 18–29 m. kariuomenėje netarnavę vyrai. Baigusieji gaudavo [[jaunesnysis leitenantas|jaunesniojo leitenanto]] laipsnį ir būdavo išleidžiami į atsargą. Iki 1940 m. išleista 15 atsargos karininkų laidų.


Be Karo mokyklos karo technikos karininkus 1920–[[1923]] m. rengė ''Laikinieji karininkų kursai'', 1923–[[1926]] m. ''Aukštieji karo technikos kursai'', nuo [[1927]] m. ''[[Aukštieji karininkų kursai]]''. [[1931]] m. įkurtas ''Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyrius'', kuris prilygo aukštojo karo mokslo institucijai. [[1938]] m. [[gruodžio 10]] d. prezidentas [[Antanas Smetona]] paskelbė [[Ketvirtasis Seimas|Seimo]] priimtą įstatymą, pagal kurį Vytauto Didžiojo karininkų kursai pervadinti [[Aukštoji karo mokykla|Vytauto Didžiojo aukštąja karo mokykla]].<ref>[http://www.lka.lt/index.php/lt/102766/ Karininkų rengimas Lietuvoje 1918-1940 m.]</ref>
Be Karo mokyklos karo technikos karininkus 1920–[[1923]] m. rengė ''Laikinieji karininkų kursai'', 1923–[[1926]] m. ''Aukštieji karo technikos kursai'', nuo [[1927]] m. ''[[Aukštieji karininkų kursai]]''. [[1931]] m. įkurtas ''Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyrius'', kuris prilygo aukštojo karo mokslo institucijai. [[1938]] m. [[gruodžio 10]] d. prezidentas [[Antanas Smetona]] paskelbė [[Ketvirtasis Seimas|Seimo]] priimtą įstatymą, pagal kurį Vytauto Didžiojo karininkų kursai pervadinti [[Aukštoji karo mokykla|Vytauto Didžiojo aukštąja karo mokykla]]. <ref>https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=24767</ref>


Nuo [[1932]] m. Karo mokykla leido žurnalą „Kariūnas“.
Nuo [[1932]] m. Karo mokykla leido žurnalą „Kariūnas“.
Eilutė 67: Eilutė 67:
* [[Vladas Karvelis]]
* [[Vladas Karvelis]]
* [[Juozas Vitkus-Kazimieraitis]]
* [[Juozas Vitkus-Kazimieraitis]]
* [[Leonas Taunys Kovas]]
* [[Leonas Taunys-Kovas]]
* [[Petras Kutka]]
* [[Petras Kutka]]
* [[Kazys Labutis]]
* [[Kazys Labutis]]
* [[Bronius Povilaitis]]
* [[Bronius Povilaitis (1907)|Bronius Povilaitis]]
* [[Aleksas Povilaitis]]
* [[Aleksas Povilaitis]]
* [[Adolfas Ramanauskas]]
* [[Adolfas Ramanauskas]]
Eilutė 78: Eilutė 78:


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{ref}}

== Literatūra ==
* Pirmojo Lietuvos prezidento Karo Mokykla, 1919–1939 / redagavo [[Kazys Zupka]], [[Vytautas Tamulaitis]]. - Kaunas: leidėjas P. L. P. karo mokykla, 1939. - 112 p.: iliustr.


[[Kategorija:Lietuvos karybos istorija]]
[[Kategorija:Lietuvos karybos istorija]]

23:06, 2 balandžio 2019 versija

Kauno karo mokykla (nuo 1929 m. Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla) – Lietuvos kariuomenės jaunesniųjų karininkų mokymo įstaiga, 19191940 m. veikusi Kaune, Panemunėje.

Istorija

Paskaitų metu 1925 m.
Vaizdas:Karo mokykla - Kauno rinktinė 1935 05 08.JPG
Kauno karo mokyklos spirdžio (futbolo) komandos vartininkas kariūnas-aspirantas Bronius Jankauskas šuolyje gina savo vartus treniruotės pobūdžio rungtynėse su Kauno miesto rinktine, kurios baigėsi lygiomis 3:3 (1:1). Aukštoji Panemunė, Karo mokyklos stadionas, 1935 05 08.
Karo mokyklos kariūnai prie mokyklos vartų

Veikti pradėjo 1919 m. kovo 8 d.

1919 m. liepos mėn. buvo paskelbti Karo mokyklos nuostatai. Dėl karininkų stygiaus besikuriančioje Lietuvos kariuomenėje mokslai karo mokykloje pradžioje truko 4 mėnesius. Pirmoji laida – 89 karužai ir 7 puskarininkiai, turintys teisę gauti karininko laipsnį kariuomenės daliniuose, Kauno karo mokyklą baigė 1919 m. liepos 6 d.

Pirmieji absolventai Lietuvos karininkai 1919 m. liepos mėn. išvyko į frontą; rugpjūčio 24 d. krito pirmoji I karininkų laidos auka – J. Sidaravičius, vėliau, lapkričio 22 d., ties Radviliškiu antroji – S. Oželis. 1920 m. lenkų fronte žuvo karininkai J. Stapulionis, K. Matulaitis, Pr. Telksnys, A. Urbelis ir kt. [1]

1920 m. mokslas truko 1 metus, nuo 1921 m. – 2 metus, nuo 1935 m. – 3 metus. Pirmųjų laidų kariūnai galėjo būti baigę gimnazijos ar jai tolygios mokyklos 4 klases, vėliau tik baigę gimnaziją, nevedę 18-25 metų amžiaus vyrai.

1919–1920 m. Kauno karo mokykla parengė 3 laidas, 434 karininkus, tarp jų 32 aviacijos karininkus. Iki 1940 m. Karo mokykla išleido 21 karininkų laidą. SSRS okupavus Lietuvą Karo mokykla 1940 m. rugsėjo mėn. perkelta į Vilnių ir išformuota. Vietoj jos įkurta Vilniaus pėstininkų mokykla. [2]

1926–1940 m. prie Karo mokyklos veikė aspirantų (atsargos karininkų) kursai. Juose 12, vėliau – 15 mėnesių mokėsi gimnaziją baigę 18–29 m. kariuomenėje netarnavę vyrai. Baigusieji gaudavo jaunesniojo leitenanto laipsnį ir būdavo išleidžiami į atsargą. Iki 1940 m. išleista 15 atsargos karininkų laidų.

Be Karo mokyklos karo technikos karininkus 1920–1923 m. rengė Laikinieji karininkų kursai, 1923–1926 m. Aukštieji karo technikos kursai, nuo 1927 m. Aukštieji karininkų kursai. 1931 m. įkurtas Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyrius, kuris prilygo aukštojo karo mokslo institucijai. 1938 m. gruodžio 10 d. prezidentas Antanas Smetona paskelbė Seimo priimtą įstatymą, pagal kurį Vytauto Didžiojo karininkų kursai pervadinti Vytauto Didžiojo aukštąja karo mokykla. [3]

Nuo 1932 m. Karo mokykla leido žurnalą „Kariūnas“.

Karo mokyklos viršininkai

Žymiausi kariūnai

Baigimo ceremonija

Šaltiniai

Literatūra

  • Pirmojo Lietuvos prezidento Karo Mokykla, 1919–1939 / redagavo Kazys Zupka, Vytautas Tamulaitis. - Kaunas: leidėjas P. L. P. karo mokykla, 1939. - 112 p.: iliustr.