Vinzenz Dittrich: Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: '''Vincentas Dittrichas''', {{de|Vinzenz „Gigerl“ Dittrich}} (1893 m. vasario 23 d. – 1965 m. sausio 25 d.) – Austrijos futbolininkas ir futb... |
(Jokio skirtumo)
|
18:29, 29 kovo 2018 versija
Vincentas Dittrichas, vok. Vinzenz „Gigerl“ Dittrich (1893 m. vasario 23 d. – 1965 m. sausio 25 d.) – Austrijos futbolininkas ir futbolo treneris.
Biografija
Sportininkas
Futbolininko karjerą pradėjo 1913 m. atstovaudamas Antrojoje lygoje žaidžiantį Vienos SC Blue Star. Netrukus buvo pakviestas į Vienos Rapidą, kurios spalvas gynė net dvyliką metų. Įsitvirtinęs pagrindinėje sudėtyje, šešis kartus tapo Austrijos čempionu ir dukart laimėjo Austrijos futbolo taurę. Būdamas neaukšto ūgio ir smulkaus sudėjimo žaidė gynėjo pozicijoje.
Dar 1913 m. buvo pakviestas į Austrijos vyrų futbolo rinktinę rungtynėms Budapešte su Vengrijos rinktine. Nepaisant to, kad gynėjas V.Dittrichas dėjo visas pastangas ir pasiekė įvartį mušant vienuolikos metrų baudinį, tąkart austrai pralaimėjo rezultatu 3:4. Vėliau į šalies rinktinę buvo kviečiamas dar 15 kartų, paskutinis kvietimas buvo 1923 m. rungtynėms su Suomija.
1925 m. perėjo į Vienos ASV Hertha, kuri ką tik buvo užkopusi į šalies Pirmąją futbolo lygą. Komandai nesisekė ir netrukus ji iškrito į Antrąją lygą. V.Dittrichas kolektyvo nepaliko, o jį palaikė. Galiausiai klubas vėl iškovojo teisę žaisti Pirmojoje lygoje, kur išsilaikė tris sezonus. Kai 1930 m. Vienos ASV Hertha vėl buvo priversta grįžti į Antrąją lygą, Vincentas Dittrichas nusprendė baigti aktyviai sportuoti.
Treneris
Iškart buvo pakviestas treniruoti Lietuvos vyrų futbolo rinktinę. Kontrakto pradžia – 1930 m. rugpjūčio 15 d. Tuo metu Kaune, Kariuomenės stadione Panemunėje vyko Baltijos futbolo taurės turnyras. Lietuvos rinktinė įveikė Estiją rezultatu 2:1, sužaidė lygiosiomis su Latvija 3:3 ir pirmą kartą laimėjo Baltijos taurę. Kad Lietuvos reprezentantai yra teisingame kelyje patvirtino dar viena pergalė tų pačių metų rugsėjo 13 d. draugiškose rungtynėse Klaipėdoje prieš estus 4:0.
1930 m. rugsėjo 22 d. futbolo aikštėje pasirodė ir pats Vincentas Dittrichas. Tai įvyko per draugiškas futbolo rungtynes LFLS stadione tarp Kauno ir Suvalkijos rinktinių, kuriose rezultatu 8:1 nugalėjo kauniečiai. Sirgaliai atkreipė dėmesį į austro labai tikslius kamuolio perdavimus pažliugusioje vejoje.[1][2]
Po žiemos V.Dittrichas vėl atvyko į Kauną treniruoti rinktinės, bet sėkmė 1931 m. jau buvo nusisukusi nuo jo ir Lietuvos komandos. Lietuviai pralaimėjo estams draugiškose rungtynėse 1:4, taip pat per Baltijos taurės turnyrą Taline 0:2. Latviams teko nusileisti per draugiškas rungtynes 2:5, taip pat per Baltijos taurės varžybas 0:1. Be to, Lietuvos rinktinė 1931 m. rugpjūčio 26 d. Kaune pralaimėjo viešnagėn atvykusiems Rumunijos futbolo rinktinei rezultatu 2:4. [3] Vincentas Dittrichas suprato, kad rinktinės rezultatai žymia dalimi priklauso nuo šalies futbolo klubų pajėgumų. Norėdamas padėti lietuviams sportininkams įgyti patirties jis į Kauną draugiškoms rungtynėms pasikvietė Vienos AC. Tąkart svečiai įveikė Kauno LFLS santykiu 1:10.
Kontraktas Lietuvoje baigėsi 1931 m. rugpjūčio 31 d. ir V.Dittrichas grįžo į Austriją, kur pradėjo dirbti su Vienos SC Hakoah. 1932 m. gruodyje, išvykos į Prancūziją metu, ši komanda netikėtai nugalėjo įžymiąją Marselio Olympique. Prancūzai nedelsiant pasikvietė V.Dittrichą ir keletą austrų futbolininkų į Marselį. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo – jau 1933 m. šalies pirmenybėse užimta antroji vieta, o būsimame sezone laimėta Prancūzijos futbolo taurė.
Vėliau teko treniruoti Žateco DSV (Vokietija), Bazelio FC Nordstern (Šveicarija), Miulūzo FC (Prancūzija) ir Hamborno Hamborn 07 (Vokietija). 1940 m. rudenį jis dar dirbo su Antrosios lygos Vienos SPC Helfort, bet jau gruodį pervažiavo gyventi į Bratislavą. Pasibaigus 1940–41 m. sezonui V.Dittricho treniruojama Bratislavos ŠK Slovan tapo Slovakijos čempionu. Po Antrojo pasaulinio karo jis dirbo su Švechato SV (Austrija), kurį laiką darbavosi Liuksemburge, 1947-1949 m. treniravo Vyner Noištato SC. Vėliau dirbo trenerio darbą Sirijoje ir Libane.