XIII amžiaus 8-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XIII amžiaus aštuntasis dešimtmetis prasidėjo 1271 metais ir baigėsi 1280 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XII amžiusXIII amžiusXIV amžius

Dešimtmečiai: 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as - 8-as - 9-as 10-as 1-as 2-as 3-as

Metai: 1271 1272 1273 1274 1275 1276 1277 1278 1279 1280

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1271[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Lietuviai ir žemaičiai vedami Traidenio brolio Sirpučio užpuola Naugarduke gudų ir jų sąjungininkų totorių apgultus lietuvius ir iš Prūsijos persikėlusius pagudėnus. Ties Kamene įvyksta mūšis, gudai ir totoriai traukiasi. Prie Volkovysko lemiamą mūšį laimi lietuviai ir žemaičiai.
  • Birželio 2 d. mirė Kristijonas, pirmosios Lietuvos vyskupijos, įkurtos 1253 m. po Mindaugo krikšto, vyskupas. Iki tol buvo Kryžiuočių ordino kunigas, tiesiogiai pavaldus popiežiui. 1254 m. karalius Mindaugas jam užrašė pusę Raseinių, Betygalos ir Laukuvos žemių. Dėl lietuvių priešiškumo krikščionybei 1259 m. pasitraukė iš Lietuvos.
  • Įvyko Christburgo mūšis, kai jungtinės bartų (vadas Divonis) ir pagudėnų (vadas Linkus) surengė antpuolį į Kulmo žemę. Įsiveržę į Christburgo miestą Divonio sukilėliai jį nusiaubė, bet pilies neužėmė ir su dideliu grobiu bei belaisviais pasitraukė.

1272[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Po prūsų bandymo atgauti laisvę, čia atvyko daug kunigaikščių ir dar markgrafas Dietrichas von Meissenas, apie 5000 karių. Juk popiežius savo Kryžiaus bulėmis paragino visą pasaulį į kovą prieš pagonis ir leido Bohemijos karaliui užsikariauti „lietuvių ir sūduvių kraštą“. Šiems vyrams buvo vien garbės dalykas dalyvauti tose kovose. Su šiuo pastiprinimu kryžiuočiai puolė prūsus Varmėje ir Notangoje.
  • Gegužės 15 d. mirė Tomas Šantimprietis (Thomas von Cantimpré) - dominikonų vienuolis, rašytojas. 1257-1263 m. parašytoje utopijoje „Bonum universale de apibus“ minimas prūsų paprotys garbinti miškus.
  • Vitingas Divonis su apie 800 bartų karių puolė Šionzėjės pilį į rytus nuo Kulmo ežero. Divoniui žuvus, bartai pasitraukė.
  • Kunig. Nameisis, žuvus kunig. Šabiui iš Tervetės, valdė didžiąją Žiemgalos dalį, išskyrus vokiečių užimtą Mežuotnę.
  • Vitingas Herkus Mantas su nedidele grupe prūsų buvo priverstas atsitraukti į pietų Prūsijos miškus. Negalėdami užgrobti miestų ir nemokėdami pilių apgulties taktikos prūsai ėmę pralaimėti.

1273[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kunig. Komanto vedama lietuvių ir sūduvių kariuomenė siaubė Vokiečių ordino valdomą Kulmo žemę.
  • Liepos mėn. lietuviai įsiveržė į Liublino apylinkės ir padarė daug žalos.
  • Rugpjūčio pab. vitingas Herkus Mantas buvo išduotas, sunkiai sužeistas ties Garbio kalnu paimtas į nelaisvę ir rugsėjo 30 d. pakartas.
  • Haličo-Voluinės kunig. Levas Danilovičius pretendavo į Lietuvos sostą, metų pab. dalyvavo kariniame rusų ir totorių žygije į Jotvą.
  • Gruodžio mėn. kunig. Lešekas Juodasis, atsakomųjų veiksmų už reidą organizavo ekspediciją į Jotvingiją.

1274[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Per Aukso ordos chano Mengu -Timero ir jų sąjungininkų rusų kunigaikščių antpuolius Naugardukas buvo sunaikintas.
  • Ldk Traidenis pasiuntė kariauną į Dorogočiną, kuris priklausė Galicijos karaliui Levas Danilovičiui. Miestas buvo užimtas ir kariauna visus sunaikino «избиша вся и мала и до велика».
  • Sambijos fogtas Dieterich‘as fon Liedelau su broliais ir ištikimais Ordinui prūsais užkariavo Nadruvą.
  • Pagudėnai dar kovėsi prie Elbingo, gynėsi Heilsbergo pilyje, bet kryžiuočiai ją užėmė šturmu, per kurį Auktuma žuvo. Prūsų sukilimas buvo numalšintas ir kryžiuočiai gavo progą tolimesniam baltų žemių užkariavimui.
  • Mirus Šventaragiui, Lietuvos žemė valdo jo sūnus Germantas. Šventaragis palaidojamas Vilniuje prie Vilijos, šalia Perkūno šventyklos, kaip ir visi Lietuvos kunigaikščiai.

1275[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Galicijos karalius Levas Danilovičius norėjo atkeršyti Ldk Traideniui už Dorogočino užėmimo, prašydamas Aukso Ordos didžiojo caro Mengaut-Merevį pagalbos. Chanas pasiuntė Levui kariuomene ir privertė eiti ant Lietuvos pavaldžius rusų kunigaikščius. Bet jie priėjo tik iki Naugarduko priemiesčių, stipriai nuniokojo aplinkinės teritorijos ir paliko LDK teritoriją dėl atsiradusių nesutarymų.
  • Livonijos ordino krašto magistras Ernestas fon Racburgas lietuvių gyvenvietės Naujinio vietoje pastatydino Daugpilio pilį. Netrukus ją apgulė Ldk Traidenio vadovaujama lietuvių kariuomenė, bet nesugebėjo užimti.
  • Germantui mirus, vyriausias jo sūnus Giliginas paskelbiamas Lietuvos žemės valdovu. Jo brolis Trobis – Žemaitijos žemės valdovu. Karūnavimo ceremonijoje jiems įteikiamas kalavijas ir lazda. (Albertas Vijūkas-Kojelavičius)

1276[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vokiečių ordinas užkariavo Prūsijoje likusią Bartos dalį, Galindą ir Nadruvą.
  • Vokiečių ordinas su broliais ir ištikimais prūsais užkariavo Skalviją, sugriovė Ramigės pilį ant Rambyno kalno.
  • Ldk Traideniui pasidavė ir Lietuvoje buvę apgyvendinti iš Vokiečių ordino valstybės pasitraukę prūsai.
  • Livonijos ordino krašto magistras Ernestas fon Racburgas kartu su Rygos arkivyskupu sudarė su LDK trumpalaikes paliaubas.

1277[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ldk Traidenis apgulė Dinaburgą (šiuolaikinio Daugpilio teritorijoje), šturmui panaudojo keturios didelės perstumiamus bokštus ir balistus. LDK kariuomenėje buvo lankininkų dalinys. Apgultis buvo nuimta, nes tuo metu prasidėjo galyčio - totorių kariuomenės, vadovaujant Mošminui, eilinis įsiveržimas į Lietuvos teritorija. Šita galyčio - totorių kompanija taip pat pasibaigė nesėkmingai dėl nesutarymų, bet Naugardukas ir aplinkinės teritorijos buvo totorių stipriai nusiaubtos.
  • Miršta Giligino sūnus Romuntas, kuris palaidojamas ten pat kur ir Šventaragis. Lietuvos žemės kun. išrenkamas Žemaitijos žemės kun. Trobius. (Albertas Vijūkas-Kojelavičius)

1278[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kunig. Komanto vedama lietuvių ir sūduvių kariuomenė siaubė Vokiečių ordino valdomą Liubavos, Kulmo žemę ir nusiaubia visą Kujaviją.
  • Kovo 9 d. prie Dinemburgum (Daugpilio) sunaikinama Livonijos ordino kariauna, mūšyje žūva magistras Ernestas, grafas Gilardus ir 67 broliai. (Albertas Vijūkas-Kojelavičius)
  • Kariaudama su Livonijos ordinu, LDK kontroliavo vidurine ir aukštutine Padauguvį. Rygos arkivyskupas rašte skundėsi Hanzos pirkliams, kad rusai Dauguvoje užpuola vokiečių pirklius ir grobį atiduoda Lietuvai.
  • Metų pabaigoje Ldk Traidenis pasiuntė savo brolį Sirputį su kariuomenė į pagalba jotvingiams, kurie kariavo su Mazovija ir rytų Lenkija. LDK kariuomenė priėjo iki Liublino. Kunig. Lešekas Juodasis mūšyje prie Lukovo sumušė lietuvius. Labiausiai nukentėjo Mazovija. Mazovijos kunigaikščiai nutraukė santykius su Ordinų ir paprašė Traidenio taikos.
  • Mirė Lietuvos žemės valdovas Giliginas, Germanto sūnus. Palaidojamas Šventaragio slėnyje Vilniuje. Jo valdymo laikotarpyje pagonybė galutinai išstūmė krikščionių misionierius.

1279[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio mėn. Livonijos kryžiuočiai įsiveržė giliai į Lietuvą ir pasiekė Kernavę -,,karaliaus Traidenio žeme". (Eiliuotoji Livonijos kronika)
  • Kovo 5 d. Livonijoje ties Aizkraukle Ldk Traidenis sumušė grįžtančią iš žygio į Lietuvą Livonijos kariuomenę. Mūšyje žuvo magistras, danų vietininkas, 71 riteris ir daug kitų. Po šios pergalės paskutinį kartą prieš Ordino valdžią sukilo žiemgaliai (iki 1290 m.). Sukilimui vadovavo kunig. Nameisis.
  • Ldk Traidenis vedė Mazovijos kunigaikštienė Aną. Su ja turėjo sūnų, vardu Rimantas. Tai padėjo sutvarkyti LDK santykius su Mazovija.
  • Mazovijos kunig. Boleslovas II (Piastai) vedė Traidenio duktė Gaudemunda, tais pačiais metais pakrikštyta Sofijos vardu. Jiems gimė du sūnūs: Ziemowitas II ir Trojdenas I. Nauja sąjunga buvo nukreipta prieš Teutonų ordiną ir Lenkiją.
  • Ypatingai žiaurus badas Rusijoje. Priežastis buvo sausra, lietaus perteklius, ankstyvieji šalčiai, skėriai ir t. t.
  • Jotvoje, Lietuvoje ir Lenkijoje siautė badas. Jotvingiai kreipėsi į rusus, prašydami atsiųsti javų, už kuriuos žadėjo mokėti jiems vašku, voverių, bebrų ar juodųjų kiaunių kailiais bei sidabru (Polnoje sobranije russkich letopisej, II, psl. 835).

1280[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 23 d. prie Gozlicos Krokuvos bei Sandomiero kunig. Lešekas Juodasis atrėmė lietuvių ir totorių remiamo Haličo kun. Levo antpuolį
  • Miršta Trobius. Kernavėje išrenkamas Lietuvos žemės Kunigaikštis Narimantas (iki 1284 m.), Romano (Romundo) sūnus. (Albertas Vijūkas-Kojelavičius)
  • Į LDK nuo Vokiečių ordino puolimų pasitraukė didelė jotvingių dalis. Ldk Traidenis įkurdino persikėlėlius palei Nemuno aukštupį, tarp Nemuno vidurupio ir rytinių lietuvių ribų prie Ainos upės, taip pat Juodojoje Rusioje.
  • Kryžiuočiai pakvietė kolonistų iš Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos, nes Prūsų krašte po ilgų ir labai sunkių kovų atsirado didžiausių tuščių žemės plotų.
  • Kunig. Komanto vedama lietuvių ir sūduvių kariuomenė siaubė Vokiečių ordino valdomą Sembą.