Šv. Pranciškus Asyžietis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Šventasis Pranciškus Asyžietis
lot. Franciscus de Assisi oder Franciscus Assisiensis
Stfrancis.jpg
Visas vardas: it. Francesco di Bernardone
Gimė: 1181 m. arba 1182 m.
Asyžiuje, Italijoje
Mirė: 1226 m. spalio 4 d. (~45 metai)
Šventasis
Globoja: Italijos, gyvūnų, katalikybės plėtros, gamtosaugos ir prekybininkų globėjas
Veikla: vienuolis, katalikų šventasis, įkūręs Mažesniųjų brolių ordiną (labiau žinomas kaip pranciškonų ordinas) bei prisidėjęs prie Šv. Klaros Neturtėlių seserų ordino įkūrimo.
Commons-logo.svg Vikiteka: Šv. Pranciškus AsyžietisVikiteka

Šventasis Pranciškus Asyžietis (lot. Franciscus de Assisi oder Franciscus Assisiensis, pilnas vardas Francesco di Bernardone, g. 1181 arba 1182 m. Asyžiuje, Italijoje – m. 1226 m. spalio 4 d.) – vienuolis, katalikų šventasis, įkūręs Mažesniųjų brolių ordiną (labiau žinomas kaip pranciškonų ordinas) bei prisidėjęs prie Šv. Klaros Neturtėlių seserų ordino įkūrimo. Yra Italijos, gyvūnų, katalikybės plėtros, gamtosaugos ir prekybininkų globėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Šv. Pranciškaus Asyžiečio (1181–1226) gyvenimo chronologija:

1181 m. Asyžiuje (Italija) gimė Giovanni Bernardone, tėvo, kuris buvo turtingas pirklys, pavadintas Pranciškumi.

1202 m. vyksta karas tarp Asyžiaus ir Perudžos miestų. Asyžiečiams pralaimėjus, Pranciškus metus praleidžia įkalintas Perudžoje. Tėvas jį sergantį išperka iš nelaisvės.

1204–1205 m. ilgai trunkanti liga. Prasideda ryškios permainos jo gyvenime.

1205 m. Šv. Damijono bažnytėlėje išvysta regėjimą, kurio metu Kristus pakviečia jį eiti ir atstatyti Bažnyčią. Konfliktas su tėvu dėl vargšams išdalinto turto.

1206 m. Asyžiaus vyskupo teisme bylinėdamasis su tėvu atsisako teisių į turto paveldėjimą. Apsivelka atsiskyrėlio abitą, imasi atstatyti Šv. Damijano bažnytėlę. Atstato San Pietro ir Porciunkulės bažnytėles.

1208 m. per šventąsias Mišias išgirdęs Evangeliją pagal Matą (10,9-10) suvokia, kad jo tikrasis pašaukimas yra Evangelijos skelbimas visai kūrinijai. Prie Pranciškaus prisideda pirmieji bendražygiai. Tų pačių metų pavasarį jie po du leidžiasi į pirmąją apaštalinę misiją.

1209 m. pradžioje bendruomenėje jau dvylika brolių. Pranciškus parašo trumpą regulą ir iškeliauja į Romą, kur gauna popiežiaus Inocento III palaiminimą jų bendruomenės gyvenimo būdui bei leidimą pamokslauti. Manoma, kad tais pačiais metais įkuriamas trečiasis pranciškoniškas ordinas-pranciškonai pasauliečiai.

1212 m. padedant Šv. Pranciškui, Porciunkulėje Šv. Klara pradeda Dievui pašvęstąjį gyvenimą. Šie metai laikomi Pranciškaus įkurto II – ojo ordino, kuriam prigijo Šv. Klaros neturtėlių seserų ordino vardas, atsiradimo data.

1213 m. grafas Orlandas Pranciškui padovanoja La Vernos kalną atsiskyrėlio būstui.

1215 m. įvyksta visuotinis Laterano IV susirinkimas, kuriame nubrėžiamos svarbios gairės to meto Bažnyčios atnaujinimui. Manoma, kad ir Pranciškus galėjo jame dalyvauti.

1216 m. Perudžoje iš popiežiaus Honorijaus III Pranciškus gauna leidimą Porciunkulės atlaidams.

1217 m. įvyksta didžioji Sekminių palapinių kapitula, kurios metu dalyvavo jau apie 5 000 brolių. Pirmosios misijos anapus Alpių.

1219 m. į Maroką išvyksta būsimieji pranciškonai kankiniai. Kryžiaus žygio metu Pranciškus keliauja į Akrę ir Damietą, kur susitinka Egipto sultoną Melek el Kamel.

1220 m. dėl kilusių vidinių įtampų bendruomenėje Šv. Pranciškus atsisako vadovavimo ordinui. Jį pakeičia Pietro Katani, o nuo 1221 m. − brolis Elijas.

1223 m. parašo galutinę ordino regulos redakciją, kurią savo bule „Solet annnuere“ patvirtina popiežius Honorijus III.

1224 m. ant La Vernos kalno gauna stigmas − Kristaus kančios žaizdas savo kūne.

1226 m. spalio 3 d. vakare (po saulės laidos pagal viduramžių liturginį kalendorių jau buvo 4 d.) miršta Porciunkulėje.

1228 m. popiežius Grigalius IX Asyžiuje savo bule „Mira circa nos“ Pranciškų paskelbia šventuoju.

Vienuolių ordinai[taisyti | redaguoti kodą]

Šv. Pranciškaus dvasingumu paremti įsteigti trys pranciškoniškosios šeimos ordinai:

  • I-asis: Mažesniųjų brolių ordinas (OFM), Mažesniųjų brolių konventualų ordinas (OFM Conv) ir Mažesniųjų brolių kapucinų ordinas (OFM Cap)
  • II-asis: Šv. Klaros Neturtėlių seserų ordinas
  • III-asis: Pasauliečių pranciškonų ordinas (OFS) ir Trečiasis reguliarusis ordinas (TOR). Pranciškoniškasis jaunimas (Jaupra, Youfra) yra Pasauliečių pranciškonų ordino dalis.

Bažnyčios Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Vikicitatos

Commons-logo.svg Vikiteka: Šv. Pranciškus Asyžietis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka