Albertas Didysis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Albertas Didysis
Alberto Didžiojo paminklas prie Kelno universiteto pagrindinio įėjimo

Albertas Didysis (1193 m. arba 1206 m. Lauingene, Švabijoje1280 m. lapkričio 15 d. Kelne, Vokietija) – dominikonų vienuolis, vyskupas, teologas, vienas iš Bažnyčios mokytojų, šventasis, gamtos mokslų globėjas. Laikomas garsiausiu vokiečių filosofu Viduramžiais. Pirmasis scholastas, pradėjęs teologijoje remtis Aristotelio filosofija. Amžininkų dėl milžiniškos mokslininko ir scholasto reputacijos tituluotas „Didžiuoju“.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tiksli gimimo data nežinoma (tarp 1193 ir 1206). Gimė Lauingene, Švabijoje, Bolšteto grafo šeimoje. Studijavo Padujos universitete. 1223 m. prieš šeimos valią tapo dominikonų ordino nariu, studijavo teologiją Bolonijos universitete, vėliau dėstytojavo Kelne, Rėgenburge, Fribūre, Strasbūre, Hildesheime. 1245 Paryžiuje įgijo daktaro laipsnį ir čia dėstė Paryžiaus universitete. Vienas iš jo studentų buvo šv. Tomas Akvinietis.

1254 m. paskirtas ordino provincijolu Vokietijoje. 1256 m. vyko į Romą ginti dominikonų ordono nuo Paryžiaus universiteto kritikos. 1260 m. popiežius Aleksandras IV, nepaisydamas Alberto prieštaravimų, paskyrė jį Rėgensburgo vyskupu, tačiau po trejų metų Albertas iš pareigų pasitraukė.

Mirus artimam jo draugui šv. Tomui Akviniečiui, Albertas 1227 m. Paryžiuje kovojo su Steponu Tempjeru ir kitais, teigusiais, kad šv. Tomo veikalai neverti dėmesio.

Mirė 1280 m. lapkričio 15 d. Kelne (Šiaurės Reinas-Vestfalija). Palaidotas šv. Andriejaus bažnyčioje.

Albertą 1622 m. beatifikavo popiežius Grigalius XV, tačiau kanonizuotas jis nebuvo iki pat 1931 m., kai Pijus XI jį paskelbė šventuoju ir Bažnyčios mokytoju.

Liturginė diena – lapkričio 15 d.

Darbai[taisyti | redaguoti kodą]

Vakarų Vokietijos pašto ženklas (1961 m.)
Šriftas "Albertus"

Albertas Didysis parašė daug enciklopedinių veikalų iš logikos, metafizikos, astronomijos, biologijos, entomologijos, mineralogijos ir psichologijos. Tačiau vertingiausi yra jo filosofiniai ir teologiniai traktatai. Jis buvo scholastinio metodo pradininkas ir Aristotelio aiškintojas.

Pilnas Alberto Didžiojo raštų rinkinys (Opera Omnia) išleistas du kartus: 1651 m. Lione – 21 tomas in folio (Peter Jammy redakcija) ir 1890-99 m. Paryžiuje – 38 tomai, (Auguste Borgnet redakcija). Garsiausi teologiniai Alberto darbai yra Summa Theologiae ir Petro Lombardo „Sentencijų“ komentarai, tačiau, būdamas bene labiausiai išsilavinęs savo laikmečio mokslinininkas, jis taip pat rašė logikos, teologijos, botanikos, geografijos, astronomijos, astrologijos, mineralogijos, chemijos, zoologijos, fiziologijos, frenologijos ir kitomis temomis. Senuosiuose lotyniškuose šaltiniuose ir arabų komentaruose rinko, sistemino ir interpretavo Aristotelio darbus, taip padėdamas juos išsaugoti iki šių laikų.

Albertas Didysis domėjosi alchemija, ir šia tema parašė traktatus Alchemija, Metalai ir medžiagos, Chemijos paslaptys, Metalų kilmė. Po mokslininko mirties ėmė sklisti ir stiprėti jo kaip alchemiko ir mago reputacija, sklido legendos, kad jis sukūrė filosofinį akmenį ir perdavė jį savo mokiniui Tomui Akviniečiui prieš šio mirtį. Jis pats savo raštuose nemini filosofinio akmens sukūrimo, tačiau aprašo stebėjęs transmutacijos procesą, kurio metu buvęs sukurtas auksas. Manoma, kad jis pirmasis Europoje sugebėjo išskirti gryną arseną, tačiau stinga įrodymų, kad jis pats asmeniškai užsiėmė alcheminiais bandymais: tiesiog vėlesnis alchemijos traktatas Secreta Alberti buvo priskirtas Albertui Didžiajam, siekiant pakelti veikalo prestižą.

Albertas Didysis labai domėjosi astrologija ir, kaip ir daugelis to meto bei vėlesniųjų intelektualų, neabejojo, kad žmogaus likimas yra nulemtas dangaus kūnų poveikio, ir kad pagal dangaus kūnų išsidėstymą galima spėti žmogaus likimą. Išsamiausias jo astrologinis veikalas yra Speculum astronomiae.

Atminimo įamžinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Minimas Dantės Aligjerio Dieviškojoje komedijoje, Natanielio Hotorno (Nathaniel Hawthorne) knygoje Birth-Mark, Merės Šeli Frankenšteine (Mary Shelley. Frankenstein: or, The Modern Prometheus“), Hermano Melvilio Varpinėje (Hermann Melville "The Bell-Tower").

Jo vardu pavadintas institutas Vokietijoje: Albertus-Magnus-Institut, koledžas Konektikute ir gimnazija Rėgensburge, taip pat Berthold Wolpe sukurtas šriftas Albertus.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Albertas Didysis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka