Ketvirtasis kryžiaus žygis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ketvirtasis kryžiaus žygis
Priklauso: Kryžiaus žygiai

Konstantinopolio užėmimas 1204 m. balandžio 12-15 d.
Dailininkas Palma Giovane
Data 1202-1204 m.
Vieta Anatolija, Balkanai, Dalmatija
Rezultatas Frankokratijos įsigalėjimas regione.
Konflikto šalys
Prancūzijos karalystė

Šventoji Romos imperija
Venecijos respublika

Bizantija
Vengrijos karalystė
Kroatijos karalystė
Ajubidų sultonatas

Ketvirtasis kryžiaus žygis vyko nuo 1202 iki 1204 m. Žygį organizavo Popiežius Inocentas III.

Ekspedicijos pradinis tikslas buvo susigrąžinti musulmonų kontroliuojamą Jeruzalės miestą, prieš tai nugalėjus galingą egiptiečių Ajubidų sultonatą. Tačiau kryžiuočiams nepavykus gauti didelio laivyno ir pakankamai lėšų laivams įsigyti bei dėl politinių aplinkybių pradinis tikslas buvo pakeistas.[1][2] 1202 m. kryžiuočių kariuomenė apgulė Zadarą ir 1204 m. apiplėšė Konstantinopolį, graikų krikščionių kontroliuojamos Bizantijos imperijos sostinę, o ne Egiptą, kaip buvo planuota iš pradžių. Tai lėmė Bizantijos imperijos padalijimą, kurį įvykdė kryžiuočiai ir jų sąjungininkai venecijiečiai, duodami ištakas laikotarpiui, vadinamam Frankokratija („frankų valdžiai“).

Kryžiaus žygis susilpnino Bizantijos imperiją ir dar labiau pagilino schizmą tarp Rytų ir Vakarų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]