XIII amžiaus 1-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XIII amžiaus pirmasis dešimtmetis prasidėjo 1201 m. ir baigėsi 1210 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XII amžius – XIII amžius – XIV amžius

Dešimtmečiai: 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as - 1-as - 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as

Metai: 1201 1202 1203 1204 1205 1206 1207 1208 1209 1210

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1201[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Dauguvos žiotyse vokiečiai įkuria Rygos miestą.
  • Vyskupas Albertas fon Bukshevdenas perkėlė savo rezidencija iš Ikškilės į Rygą.
  • Lietuvos pasiuntiniai atvyko į ką tik įkurtą Rygos miestą ir su vokiečiais sudarė taikos sutartį. Vėliau lietuviai Dauguvą patraukė į Žiemgalą duoklės rinkti. (Henriko Latvio kronika)
  • 1201-1202 m. – žiemą lietuvių žygį prieš Žiemgalą sutrukdė Polocko kunig. Vladimiro (Voldemaras Polockietis) įsiveržimas į Lietuvą.

1202[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vyskupas Albertas gauna Popiežiaus Inocento III palaiminimą steigti Rygoje naują vienuolių Kalavijuočių ordiną – Kristaus karinė vienuolija, ,,kad atvestų į krikščionybę vietines tautas“.

1203[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Įsteigiamas kalavijuočių ordinas.
  • Latvių Jersikos kunig. Visvaldo ir lietuvių nesėkmingas žygis i Rygą. (Henriko Latvio kronika)
  • Kuršiai nusiaubė Skandinavijos pakrantes.
  • Popiežius Inocentas III bulė priligino vyskupo Alberto Livonijos misiją žygiui į šventas žemes užkariauti ir kvietė Brėmeno dvasininkus ir Žemutinės Vokietijos krikščionis dalyvauti.
  • Novgorodo pirmasis metraštis rašo, kad Riurikas su poloviečiais nugalėjo Lietuvą ir išžudė jų 7 šimtus ir 1000.
  • Siekiant gražinti įtaka lyviams, Polocko kunig. Vladimiras (Valdemaras) Vseslavičius isiveržė į Livonija, užemė Ikškilė ir privertė lyvius mokėti jam duoklė.

1204[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

1205[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Lietuvą pasiekė maras. Marą platino žiurkės.
  • Kovo mėn. lietuvių 2 tūkst. raitelių kariuomenės žygyje į Estiją dalyvavęs kunig. Žvelgaitis (Svelgates) vadinamas ,,turtingu ir galingu” žmogumi. Viduržiemį grįžtančią armiją su karo grobiu ir vergais estais užpuolė jungtinės kalavijuočių ir Viesturo vadovaujamų žiemgalių pajėgos. Žvelgaitis buvo nukautas. Taip pat žuvo ~1200 lietuvių karių, išžudyti ir vergai. (Henriko Latvio kronika)
  • Lietuvių nelaisvėje buvęs kunigas Jonas iš Livonijos aprašė, kad sužinojusios apie į grobio žygį išsiruošusių vyrų žūtį „pasikorė penkiasdešimt moterų, nes lietuviai tiki, kad netrukus gyvens kitame gyvenime“.
  • Jotvingiai kartu su lietuviais siaubė Volynę. (Volynės metraštis)
  • Koknesės kunig. Vetseke (Viačka) mainais už pažadą gintį nuo lietuvių, perdavė dalį žemių Rygos vyskupui Albertui fon Bukshevdenui.
  • „Lavrentjevo metraštis“ rašo apie Černigovo kunigaikščių Olgovičių mūšį su Lietuva.

1206[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Žiemą Rygoje buvo rodoma misterija, kad „pagonys, matydami veidus (pranašų), išmoktų pažinti krikščionių tikėjimo pradžią“. Vaidinimo rengėjai turėjo labai aiškų ideologinį tikslą. (Henriko Latvio kronika)
  • Grūdų importas iš Gotlando gelbėjo Rygos miestiečius krikščionis nuo ištikusio bado.
  • Spalio 26 d. Popiežiaus Inocento III bulė apie prūsų krikštą atveria pradžią vienuolio Kristjono misijai.

1207[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 2 d. Livonijos kryžiaus žygio metų, užkariautuose Estijos Latvijos ir Lietuvos žemėse vokiečiai ir danai įkūrė kunigaikštystė „Terra Mariana“ (Marijos žemė), kurį įėjo į Šv. Romos imperijos sudėtį.
  • Mazovijos kunig. Konradas I Mazovietis, vėl užvaldęs prūsų Kulmo žemę, padarė miestą Kulmą savo sostine.
  • Perejaslavlio kunig. Vladimiras Riurikovičius vadovavo karo žygiui į Lietuvą.
  • Lietuviai, prisimindami rygiečių ir žemgalių antpuolius, surinko didelė kariuomenė ir gruodžio 24 d. persikėlė per Dauguvą atėjo prie Turaidos. … ,,visos Lietuvos” kariuomenės vadas su savo didele kariuomene nusiaubė Livoniją. (Henriko Latvio kronika)

1208[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kalavijuočių ordinas su žemgaliais ir su balistomis surengė karo žygį į Lietuvą, tačiau buvo sumuštas. Ordinas visaip stengėsi supriešinti žemgalius ir latgalius su lietuviais.
  • Lietuviai ne kartą teikė pagalbą kuršiams, žemgaliams ar Jersikos kunigaikščiui. Atsakydami į lietuvių puolimus, livoniečiai irgi surengė žygį į lietuvių žemes.
  • Į Lietuvą įsiveržė žiemgalių kunig. Viesturas, keršydamas už ankstesnius lietuvių antpuolius. (Henriko Latvio kronika)
  • Vokiečių pirkliai perėmė latvių kunigaikščių įkurta Kokenhuzene (dab. Koknesė) prekybos punktą prie Dauguvos. Koknesės kunigaikštystę užvaldė Livonijos vokiečiai ir įrengė čia atsparos bazę prieš Jersiką ir lietuvius.

1209[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Įkuriamas pranciškonų ordinas
  • Žinomas didelis lietuvių bei jotvingių žygis į Pietų Rusią.
  • Novgorodiečiai suruošė sėkminga žygį į Lietuvą.
  • Cisteriečių vienuolis Kristijonas Olyvietis, remiamas danų ir lenkų kunigaikščių, atvyko į Kulmo žemę, kur pradėjo misionierišką misija Prūsijoje.
  • Jersikos karalius Visvaldis buvo nugalėtas Rygos vyskupo Alberto, jo lietuvė žmona Marta (Dangeručio dukra) buvo paimta į nelaisvę, o medinė Jersikos pilis sudeginta. Visvaldis buvo priverstas atiduoti savo kunigaikštystę Albertui. Vėliau Visvaldis pabėga Lietuvon pas savo uošvį. Žemaičių kunig. Kukovaitis mėgino atgauti Visvaldo žemes. (Henriko Latvio kronika)

1210[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kronikose išliko pasakojimas apie balandžio 18 d. kuršių pasiektą pergalė sąsiauryje tarp Gotlando ir Fėrio salų.
  • Kuršiai su 300 laivų pavasarį sutriuškino kryžiuočių laivyną. Liepos 13 d. pradėtas pulti pagrindinis kalavijuočių ekspansijos centras – Ryga. Pasak Henriko Latvio kronikos, kuršių laivų buvo tiek daug, kad „visa jūra apsidengė tarsi tirštu debesim“.
  • Kuršiai nusiaubė Skandinavijos pakrantes. Ėlando salos vakarinėje dalyje yra žinoma įlanka, vadinta kuršių vardų.
  • Danijos karalius Valdemaras II Nugalėtojas užpuolė Kuršo pakrančių žemes, surinkęs gausią flotilę, prisiėmęs skandinavų plėšikų, užpuolė Žemgalą, kurią nusiaubė. Vėliau patraukė išilgai Aistmarių pakrantės, Prūsijos žemėse keldamas žudynės, galop pasiekė Pamarį.
  • Henriko Latvio „Senojoje Livonijos kronikoje“ nurodyta, jog Pabaltijo tautos daro pastangų susivienyti. „Vieni pas kitus siuntė šauklius, … ir visi ieškojo būdų, kaip sunaikinti Rygą.“
  • Lietuviai teikia pagalbą kuršiams, žemgaliams ar Jersikos kunigaikščiui.
  • Rugsėjo 4 d. Popiežius Inocentas III bule kvietė visus Lenkijos dvasininkus padėti vienuolio Kristijono Olyviečio misijai.
  • Spalio 20 d. Popiežius Inocentas III bule patvirtino Rygos vyskupo Alberto fon Bukshevden įkurtą Kalavijuočių Ordiną.
  • Atėjo polovcai prie Perejaslavlio (Kijevo žemę), „ir nukariavo daugeli kaimų“ (Volynės metraštis).
  • Lietuviai surengė didelius antpuolius į Rusios Novgorodo, Pskovo ir Voluinės žemes.
  • Bychovco kronikos“ teigimu, Lietuvos kunigaikščiai prijungė prie savo valdų Turovo-Pinsko kunigaikštystę.
  • Novgorodiečiai suruošė sėkmingą žygį į Lietuvą. (Novgorodo pirmasis metraštis)