XIII amžiaus 3-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XIII amžiaus trečiasis dešimtmetis prasidėjo 1221 m. ir baigėsi 1230 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XII amžius – XIII amžius – XIV amžius

Dešimtmečiai: 8-as 9-as 10-as 1-as 2-as - 3-as - 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as

Metai: 1221 1222 1223 1224 1225 1226 1227 1228 1229 1230

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1221[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Lenkų kunigaikščių, mazoviečių ir samdomos kariuomenes antras kryžiaus žygis išvarė prūsus iš Kulmo ir Liubavos.
  • Lietuviai buvo novgorodiečių sąjungininkai ir žygyje į Livoniją priėjo iki Gaujos. (Henriko Latvio kronika)

1222[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1223[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Krokuvos kunig. Lešekas Baltasis ir Mazovijos kunig. Konradas I Mazovietis surengė kryžiaus žygį į Prūsiją. Prie žygio prisidėjo Pomeranijos kunig. Šventopėlkas II Didysis ir daugybė vyskupų.
  • Kovo 8 d. mirė lenkų kronikininkas Vincentas Kadlubekas. Parašė 4 tomų lenkų istoriją “Chronica seu originale regum et principum Poloniae“, kurioje tą „baisingą ir žiaurią gentį“ – jotvingius vadina „Pollexiani“ ir juos sieja giminystės ryšiais su prūsais ir getais.
  • Prūsai išžudė apsikrikštijusius gentainius ir vėl užpuolė Kulmą ir Mazoviją, Mazovijos kunig. Konradą privertė pabėgti į Plocką. Vyskupas Kristijonas Olyvietis pabėgo į Olivos vienuolyną Lenkijoje. Baltų kariai pasiekė net Dancigą ir Pamarį.
  • Gegužės 31 d. prie Zarubo ties Kalkos upeliu mongolai sumuša gudų ir polovcų armiją. Į Lietuvą reikalauti duoklės atvyksta mongolų pasiuntiniai. Mongolų kariauna persikelia per Dnieprą ir Pripetės paupyje įkūrė stovyklą. Ryte juos užpuolė ir nugalėjo Naugarduko kunig. Erdvilo kariuomene. Neilgai trukus miršta Erdvilas. (Simonas Daukantas).
  • Lietuviai surengė antpuolį į Novgorodo žemes. (Novgorodo pirmasis metraštis)
  • Danai nugalėjo Estijoje.

1224[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • rugsėjo 14 šv. Pranciškus ant Alvernos kalno pirmą kartą žmonijos istorijoje gavo stigmas.
  • 12241227 m. – vokiečiai atsikraustė į estų žemes ir jas prijungė prie Livonijos.
  • Henriko Latvio „Senojoje Livonijos kronikoje“ vaizdingai nupieštas brolių riterių, Rygos piliečių, lyvių ir latvių Tartu pilies apgulimas.
  • Lietuviai surengė didelį antpuolį į Novgorodo ir Pskovo žemes.
  • Vyskupas Kristijonas Olyvietis kartu su jį rėmusiu Mazovijos ir Kujavijos kunig. Konradu Mazoviečiu įsteigė Dobrynės ordiną (Prūsijos Kristaus kariuomenės broliai), kaip savotišką Prūsijos vyskupo kariuomenę. Bet jie jau pirmame mūšyje buvo sutriuškinti.
  • Prūsai perplaukia Vyslos upė ir sudegina Olivą ir Drevenicą Lenkijoje.
  • Imperatorius Frydrichas II (Šventoji Romos imperija) paskelbė, kad Livonija ir Prūsija turi „reichsfreie“ statusą, t. y. tiesiogiai pavaldus Romos katalikų bažnyčiai ir Šventai Romos imperijai. Metų pab. popiežius Hanorijus III paskyrė savo legatą Giljomą iš Modenos į šias žemes.
  • Gardinas buvo vokiečių riteriais nusiaubtas.

1225[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 3 d. popiežius Honorijus III bulė paskelbė visus naujakrikščius Livonijoje ir Prūsijoje katalikų bažnyčios pavaldiniais ir „visiškai laisvais“ nuo kitų valdžiu.
  • Vokiečiams užvaldžius Latviją, ateina „ramybė“. Visos tautos ėmė bijoti vokiečių, siuntė į Rygą atstovus su dovanomis – rusenai, estai, žiemgaliai, kuršiai „ir net lietuviai“, ieškodami taikos ir draugystės. Lietuviai renka kariuomenę, pasiųsdami po visą Lietuvą šauklius. (Henrikas Latvis „Senoji Livonijos kronika“)
  • Miršta Utenio tėvas – kunig. Kukovaitis (Živinbundo s.). Prie Šventosios upės ant aukšto skardžio jam pastatomas stabas. Utenis tampa Lietuvos ir Žemaitijos žemių kunigaikščiu. (Bychovco kronika)
  • Lietuviai surengė didelius antpuolius į Novgorodo, Pskovo ir Smolensko žemes. Rusų „Laurentijaus metraštyje“ Ldk Ringaudo „armija buvo tokia didelė, kad niekas nieko panašaus nebuvo regėjęs nuo pasaulio sukūrimo pradžios“.
  • Metų pab. 7 tūkst. lietuvių karių isiveržė į Polocko žemė. Lietuviai apiplėšė kaimus prie Toržko, užmušė daugelis prekeivių ir ūžėme visą Toropėco apylinkė.

1226[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 1 d. Perijaslavlio kunig. Jaroslavas Vsevolodavičius pavijo lietuvių karius netoli Usviata, sutriuškino ir atėmė grobį. Žuvo 2000 lietuvių.
  • Konradas I Mazovietis kryžiuočius pakvietė į Mozūriją ir perleido jiems Kulmo žemę, iš kur kryžiuočiai turėjo kovoti su prūsais, neva grasinusiais šiaurinėms Mozūrijos žemėms.
  • Lapkričio 27 ir 28 d. popiežius Honorijus III laiškuose siekie nukreipti naujų kryžiuočių būrius į Baltijos šalys.

1227[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 17 d. popiežius Honorijus III laiške įpareigoja visus naujakrikščius Livonijoje priešintis „kaip pagoniams, taip ir rusams“. Tą pačią dieną jis pasirašo bulė «Gaudemus in Domino» „visiems Rusios karaliams“, kurioje siunčia linkėjimus ir kviečia palaikyti tvirta taiką su Livonijos ir Estijos krikščioniais ir ne trukdyti skleisti krikščionišką tikėjimą.
  • Kovo 26 d. Šv. Romos imperatorius Frydrichas II ir naujai išrinktas popiežius Grigalius IX didžiajam ordino magistrui Hermanui fon Zalcai vadinamąja „Aukso bule“ perleido visas Prūsijos žemes, kurias Vokiečių ordinui pavyks užkariauti.
  • Gegužės 5 d. popiežius Grigalius IX bulė paskelbė visus naujakrikščius Livonijoje ir Prūsijoje Šv. Petro ir katalikų bažnyčios globotiniais ir „visiškai laisvais“ nuo kitų valdžiu.
  • Prie Kulmo pilies kryžnešiai (kryžiaus žygio dalyviai), miečeiviai, Dobrynės Broliai susiėmė su prūsais, žemaičiais ir lietuviais. Skerdynės vyko dvi dienas ir naktis, iš krikščionių minios liko gyvi tik 5 kariai. (Simonas Daukantas).
  • Haličo Volynės didžiojo kunigaikščio Danilos Romanovičiaus valdomi volynėnai vėl atnaujino Jotvos puolimą.
  • Jotvingiai plėšia Bresto apylinkės.
  • Vokiečių ordinas galutinai išstumia danus iš Estijos.
  • Rugsėjo 11 d. Otrante mirė vokiečių kronikininkas, Paderborno vyskupas Oliveris Paderbornietis (dar minimas kaip Tomas Oliveris, Oliveris Kelnietis). Apie 1220 m. Oliveris Paderbornietis parašė veikalą „Šventosios žemės karalių istorija“ (lot. Historia regum terrae sanctae), kuriame aprašė kryžiaus žygius į Artimuosius Rytus ir į Pabaltijį, bei trumpai paminėjo pagoniškus baltų ir finougrų papročius.

1228[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Mazovijos kunig. Konradas I Mazovietis ir Katalikų bažnyčios pirmasis vyskupas Prūsijoje Kristijonas Olyvietis Dobrynėje įkūrę Dobrynės ordiną – Prūsijos Kristaus broliai.
  • Jotvingiai plėšia Bresto apylinkės.
  • Rugpjūčio 18 d. žiemgaliai ir kuršiai užėmė įtvirtintą cistersų vienuolyną prie Rygos ir išžudė visus vienuolius.
  • Kalavijuočiai surengė žygį prieš žiemgalius, sumušė Vakarų Žiemgalos kunig. Viestarto kariuomenę ir tris savaites niokojo kraštą. Anot Eiliuotosios Livonijos kronikos mūšyje žuvo 1 600 žiemgalių.
  • Pastovus karas Padauguvoje trukdė tradiciniams ryšiams su Europa. Tai privertė Pskovo kunigaikščius pasirašyti sutartį su Livonijos ordinu.
  • Metai Novgorodo žemėje buvo nederlingi dėl liūčių ir potvynių, rudenį prasidėjo badas. Novgorode prasidėjo riaušės. (Novgorodo pirmasis metraštis)

1229[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Pavasarį Novgorodo žemėje žiaurus badas. Novgorodo pirmasis metraštis rašo, kad žmonės „…gyvus pjovė ir valgė, kiti numirėlius pjaustė ir valgė, tretį – arklieną, šunieną ir kates“.
  • Lietuviai surengė didelį antpuolį į Novgorodo ir Pskovo žemes.
  • Lietuviai suteikė pagalbą kuršiams, žemgaliams ir Jersikos kunigaikščiui. Livoniečiai irgi surengė porą žygių į lietuvių žemes, buvo nuniokota Nalšios žemė ir laimėtas mūšis. Anot Eiliuotosios Livonijos kronikos mūšyje žuvo 2 000 lietuvių ir pagrobta 2 500 arklių.
  • Smolensko, Polocko ir Vitebsko kunigaikščiai pasirašė sutartis su Livonijos ordinu ir Ryga, nes pastovus karas Padauguvoje su žiemgaliais, kuršiais ir Lietuva trukdė tradicinei prekybai su Europa.
  • Jotvingiai plėšia Galiciją. Grįžtančius netoli Bresto užpuola Voluinės kunig. Vladimiro kariauna ir atima grobį. (Volynės metraštis)

1230[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio mėn. lietuviai surengė antpuolį į Novgorodo žemę.
  • Badas Didžiajame Novgorode. Badas ir mirtis „visoje Rusų žemėje“. (Ipatijos metraštis). Naugardo kronika mini, kad mieste veikė lietuvių pirklių kontora.
  • Popiežius Grigalius IX patvirtino Švč. Mergelės Marijos, arba Vokiečių (Kryžiuočių) ordino perkėlimą į Pabaltijį.
  • Rugsėjo 12 d. Popiežius Grigalius IX Aukso bule patvirtino kryžiuočiams Konrado I Mazoviečio dovanojamą Kulmo žemę ir teisę pulti bei užkariauti visus prūsus.
  • Pirmasis Vokiečių ordino Prūsoje ir pirmasis Livonijos ordino krašto magistras Hermanas Balkas su kryžiuočiais atvyko į Prūsos pasienį ir didžiojo magistro Hermano von Salzos paskirtas Vokiečių ordino Prūsijos krašto magistru, iš Niešavos ir Fogelsango pilių prie Vyslos žemupio pradėjo pulti prūsų žemes.
  • Žinomas lietuvių karo žygis prieš kryžiuočius. Po kunig. Živinbuto mirties Lietuvoje vyko kovos dėl valdžios.
  • Jotvingiai puolė Mazoviją.
  • Žemės drebėjimas Rytų Europoje, ypatingai stiprus Kijeve. Žemės drebėjimai gyventojus gąsdino.
  • Metų pab. Kalavijuočiai nuniokojo ir nukariavo kuršius. Kuršiai ir dalis žemgalių dėl nederliaus ir bado turėjo pasirašyti taikos sutartį su Ordinu.
  • Popiežiaus vicelegatas abatas Balduinas Alnietis atvyko į Livonija. Jo tikslas buvo sukurti Livonijoje tiesiogiai popiežiaus valdomą valstybę. Gruodžio 28 d. jis sudarė sutartį su kuršių kunig. Lamekinu, pagal kurią kuršiai įsipareigojo tik priimti krikščionybę ir popiežiaus paskirtą vyskupą, bet išsaugojo savo politinę nepriklausomybę. Popiežiaus vicelegatas Balduinas tapo Kalavijuočių ordino riterių priešu.