Maljorka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Maljorka
Refugi Tossals.jpg
Politinė informacija
Šalis: Ispanijos vėliava Ispanija
Administracinis centras: Maljorkos Palma
Didžiausias miestas: Maljorkos Palma
Geografinė informacija
Jūra: Viduržemio jūra
Salynas: Balearų salos
Koordinatės: 39°37′N 2°59′E / 39.617°N 2.983°E / 39.617; 2.983
Aukščiausias taškas: Puig Machoras
Statistinė informacija
Plotas: 3 640.11 km²
Populiacija: 869 067 (2010 m.)
Gyventojų tankumas: 238.75 žm./km²

Maljorka (isp. Mallorca) – sala Viduržemio jūroje, Balearų salyne, didžiausia salyno ir visos Ispanijos sala. Plotas 3640,11 km².

Maljorkoje gyvena 790 tūkst. gyventojų (2006 m.). Pagrindinis miestas ir Balearų sostinė – Maljorkos Palma.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Salos paviršius smarkiai kalnuotas šiaurės vakaruose, kur palei visą pakrantę iškilę Serra de Tramuntana kalnai. Juose yra ir aukščiausia Maljorkos vieta Puig Machoro kalnas (Puig Major, 1445 m). Likusi salos dalis yra palyginus lygi, ir tik vietomis iškyla 300–500 m kalvos. Klimatas vasarą sausas ir karštas, žiemos vėsios ir drėgnos, kalnuose šalčiau. Vyrauja Viduržemio tipo krūmynai. Maljorką supa dvi salelės – Kabrera ir Dragonera.

Kabreros archipelagas (isp. Archipelago de Cabrera) iš tiesų yra keleto didesnių ir keliolikos mažyčių salelių grupė – iš viso 19, anksčiau čia buvo įsikūrę tik kariškiai. Kabreros salų grupei 1991 metais priskirtas nacionalinio parko statusas, taigi, gamta čia saugoma, laivyba ribojama, žvejyba draudžiama. Šiuo metu archipelagą aplankę turistai gali gėrėtis unikalia flora, fauna ir gamtovaizdžiu.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Maljorka – pasaulinės reikšmės kurortinė vietovė. Per metus salą aplanko ~20 mln. turistų, daugiausia iš Vokietijos, JK, Prancūzijos, Rusijos ir kt. Daugiausia lankytojų sala sulaukia liepos-rugpjūčio mėnesiais.

Maljorkoje labai daug paplūdimių kiekvienam skoniui, nuo plačių, kilometrus besitęsiančių smėlio juostų, iki atokių, tarp uolų įsispraudusių įlankėlių.

Al-Andalusijos taifa
Mayurqa مايوركا
Provincija Balearų salos
Egzistavo: 10761116 m.
Prijungta prie: Almoravidai
Dinastija:
Taifas2.gif

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Maljorkos sala buvo užkariauta Romos imperijos. V a. ją valdė vandalai, kurie prijungė salas prie savo karalystės. 534 m. Maljorka atiteko Bizantijai ir buvo administruojama iš Sardinijos.

Nuo 707 m. Maljorką kontroliavo saracėnai, o 902 m. ji buvo prijungta prie Kordobos kalifato. Šiam suirus, Maljorką XI a. valdė Denija, o 10761116 m. ji buvo nepriklausoma musulmoniška valstybė (taifa). 1114 m. Maljorką laikinai užėmė Katalonija, o netrukus įsitvirtino Almoravidai, o vėliau šiuos pakeitė Almohadai.

1229 m. Aragonas užėmė salą ir padarė ją savo valda. 1276–1344 m. Aragoną padalinus, čia egzistavo Maljorkos karalystė. Vėliau ji vėl sugrįžo Aragonui, o vėliau, kartu su juo, atiteko Ispanijos karalystei.

Informacija internete[taisyti | redaguoti kodą]

Http://www.Maljorka.info/


Commons-logo.svg Vikiteka: Maljorka – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Al-Andalusijos Taifos Andalus-orn.png
XI a.: Albarasinas | Algarvė | Algeciras | Almerija | Alpuentė | Arkosas | Badachosas | Cherika | Denija | Granada | Karmona | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | Mertola | Molina | Moronas | Mursija | Murviedras ir Saguntas | Niebla | Ronda | Saragosa | Segorbė | Seuta | Sevilija | Silvesas | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija
XII a.: Almerija (II) | Arkosas (II) | Badachosas (II) | Becha ir Evora | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | Guadiksas ir Baza | Karmona (II) | Malaga (II) | Mertola (II) | Mursija (II) | Niebla (II) | Purčena | Ronda (II) | Santaremas | Segura | Silvesas (II) | Tavira | Techada | Valensija (II)
XIII a.: Archona | Baeza | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | Niebla (III) | Oriuela | Valensija (III)