Viktoras Rėklaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Viktoras Rėklaitis (1890 m. gegužės 16 d. Marijampolėje, Rusijos imperija – 1942 m. balandžio 5 d. Poznanėje, Trečiasis Reichas) – Lietuvos inžinierius mechanikas, visuomenininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Marijampolės apskrities viršininko padėjėjo Martyno Rėklaičio šeimoje. Kartu augę broliai vėliau tapo iškiliomis asmenybėmis: Pranas – teisininku, Petras – mediku, Kazimieras – marijonų vienuoliu ir visuomenės veikėju.

V. Rėklaitis 1908 m. baigė Marijampolės gimnaziją, vėliau Dorpato universitete studijavo fiziką ir matematiką. Mokslus tęsė Nikolajaus I jūrų inžinerijos aukštojoje mokykloje Kronštadte, kurią baigė 1914 m. Jam buvo suteiktas inžinieriaus mechaniko kvalifikacija ir jūrų karininko laipsnis.

Pirmojo pasaulinio karo metu su Rusijos imperijos laivais „Ciesarevič“ ir „Samson“ dalyvavo karinėse operacijose Baltijos jūroje. 1915 m. Helsinkyje vedė marijampolietę Betty Valnerytę, Suomijoje gimė sūnus Mečys ir duktė Ona (Aglinskienė).

1918 m. vasarą šeima sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Marijampolėje, kur V. Rėklaitis mokytojavo „Žiburio“ gimnazijoje. 1919 m. Rėklaičiai pervažiavo gyventi į Kauną, šeimos galva buvo paskirtas Siaurųjų geležinkelių valdybos viršininku. 19201922 m. jis tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje, į atsargą išleistas kapitono laipsniu. Gimė sūnus Povilas. 1923 m. V. Reklaitis Aleksote įsteigė Mašinų remonto dirbtuves ir joms vadovavo, 1929 m. suprojektavo Saločių tiltą per Mūšą. 19301935 m. Kaune dirbo „Amerikos lietuvių akcinės bendrovės“ direktoriumi. Vienas iš Lietuvos Baltijos Lloydo jūrų laivininkystės kompanijos steigėju, 19361940 buvo šios įmonės valdybos pirmininku. Šeima gyveno Kačerginėje, V. Rėklaitis paskirtas šio kurortinio miestelio direktoriumi.

Buvo aktyvus visuomenininkas, Suomių–lietuvių draugijos pirmininkas ir Skautų sąjungos narys rėmėjas. Ilgametis Jūrininkų sąjungos narys, vienas iš Lietuvos prekybos laivyno organizatorių.

Raudonajai armijai užėmus Lietuvą, V. Rėklaičio dirbtuvių darbininkai, sutinkamai su naująja tvarka, jį išsirinko direktoriumi, bet naujoji valdžia tai nepatvirtino. Turėjo įsidarbinti Upių laivyninkystės komisariato (rus. Narkomrečflot) padalinyje Kaune.

Vokiška žmonos kilmė leido pasinaudoti TSRS ir Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimu dėl gyventojų mainų ir Rėklaičių šeima išvyko iš Lietuvos, apsigyveno Poznanėje. Viktoras Rėklaitis pradėjo dirbti Deutsche Waffen– und Munitionsfabriken AG įmonėje. Peršalęs susirgo ir netrukus mirė. Palaidotas vokiečių repatrijantų kapinėse, pokaryje palaikai perkelti į kitas kapines.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]