Vytautas Daugudis
Vytautas Daugudis (1929 m. lapkričio 2 d. Paželviai, Želvos valsčius – 2001 m. sausio 10 d. Vilnius) – Lietuvos archeologas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1954 m. baigė Vilniaus universitetą. 1954–1967 m., su pertrauka 1955–1958 m. ir 1972–1992 m. dirbo Istorijos institute, 1967–1972 m. Kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologų grupės vadovas.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1955 m. pradėjo savarankiškus kasinėjimus Gedimino kalno pietinėje pašlaitėje, vėliau konsultavo Vilniaus pilių bei senamiesčio tyrėjus. 1957–1991 m. tyrinėjo daugiausia vėlyvuosius piliakalnius, ištyrė 14, reikšmingiausi – Aukštadvario piliakalnis ir Imbarės piliakalnis. Taip pat ištyrė 8 senovės gyvenvietes, vykdė žvalgomuosius tyrimus.
Pagrindinės tyrimų kryptis – senovės medinės statybos liekanų paieška ir jų tyrimai. Apibūdino piliakalnių statinius ir įrengimus, jų įtvirtinimų konstrukciją, ankstyvuosius piliakalnius Žemaitijos šiaurinėje dalyje. Piliakalniuose ieškojo senovės kulto vietų.
Populiarino archeologiją, rašė archeologinių paminklų apsaugos klausimais.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Stakliškių lobis. 1968 m.
- Senoji medinė statyba Lietuvoje. 1982 m.
- Iš Vilniaus miesto praeities. 1993 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gintautas Zabiela. Vytautas Daugudis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 526 psl.