Algimantas Merkevičius (1933)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Algimantas Merkevičius (1933)
Gimė 1933 m. gruodžio 20 d. (90 metų)
Strielčiškiai, Vilkaviškio rajonas
Veikla archeologas
Alma mater Vilniaus universitetas

Algimantas Merkevičius (g. 1933 m. gruodžio 20 d. Strielčiškiai, Vilkaviškio rajonas) – Lietuvos archeologas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1954 m. baigė Vilkaviškio rajono Pilviškių vidurinę mokyklą. 1955 m. įstojo ir 1960 m. baigė istorijos specialybę Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.

1959–1960 m. dirbo Vilniaus miesto kraštotyros muziejuje. 1960–1993 m. Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbiu. 1993–1996 m. Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ archeologas–specialistas. Nuo 1997 m. pensijoje.[1] Lietuvos archeologijos draugijos narys.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Domėjosi žalvario ir bronzos amžių archeologiniais radiniais, vykdė archeologinius tyrimus:

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1963 m. – Исследования городищ Занеманья // Мат. конф. Молодых учёных Белоруссии и Прибалтики, стр. 73 – 79.
  • 1966 m. – Городища Занеманья по данным археологических разведок последних лет // Материалы… археолог. эксп. 1964–1965 г. г., стр. 14 – 17.
  • 1973 m. – Jurgaičių kapinyno II–IX amžių žalvario dirbinių metalo sudėtis // MADA. Serija A., T. 1 (42), psl. 67 – 77.
  • 1973 m. – Seniausių Lietuvos metalo dirbinių cheminė sudėtis // MADA. Serija A., T. 2 (43), psl. 87 – 102.
  • 1975 m. – Pamusio pilkapių IV–XI amžių žalvario dirbinių metalo sudėtis // MADA. Serija A., T. 1 (50), psl. 39 – 50.
  • 1975 m. – Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. II. Straipsniai apie Užnemunės piliakalnius.
  • 1978 m. – Lietuvių materialinė kultūra IX–XIII amžiuje, I d., skyrius spalvotųjų metalų dirbiniai ir jų gamyba (kartu su L. Vaitkunskienė, psl. 89 – 116.
  • 1980 m. – Э. Григалавичене, А. Меркевичюс. Древнейшие металлические изделия в Литве Химический состав древнейших бронзовых изделий на Территории Литвы. Стр. 101–113.
  • 1984 m. – Sauginių plokštinis kapinynas // Lietuvos archeologija. T. 3, psl. 41 – 63.
  • 1984 m. – Maudžorų ir Požerės plokštinių kapinynų žalvaris // Lietuvos archeologija. T. 3, psl. 125–135.
  • 1998 m. – Kalnelio archeologiniai paminklai // Lietuvos archeologija. T. 15, psl. 381–388.
  • Straipsniai apie tyrinėtus paminklus publikuoti leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ ir «Археологические открытия».

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]