Valėnų piliakalnis

Koordinatės

55°50′41.9″ š. pl. 21°13′21.7″ r. ilg. / 55.844972°š. pl. 21.222694°r. ilg.

Vieta

Kretingos rajonas

Seniūnija

Žalgirio seniūnija

Aukštis

12–14 m

Plotas

70 x 40

Priešpilis

papėdės gyvenvietė

Naudotas

I tūkstantmetis -
II tūkstantmečio pradžia

Žvalgytas

1963, 1966, 1982, 1984, 1992, 2002, 2013 m.

Registro Nr.

u. k. 5272 /A468P; AR554 /

Vikiteka: Valėnų piliakalnis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Valėnų piliakalnis, vadinamas Pilale, Raudonkalniu (valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas – unikalus kodas 5272, senas registro kodas – A468P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR554) – piliakalnis pietvakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Valėnų vakarinėje dalyje, Babrūnės dešiniajame krante, 200 m į rytus nuo jos santakos su Dange.

Pasiekiamas keliu Kretinga–Triušiai–Klaipėda (RK2212). Privažiavus Valėnų kaimo kryžkelę, sukama vakarų kryptimi į Šilo gatvę ir ja važiuojama link Dangės upės. Piliakalnis yra už 1,57 km, neprivažiavus upės slėnio, kairėje kelio pusėje – medžiais apaugęs aukštumos kyšulys.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis krantinio tipo, įrengtas Babrūnės dešiniajame krante, į Dangės slėnį įsiterpusioje kalvoje. Kalvos šlaitai statūs, pietinis – 14 m aukščio, leidžiasi į Babrūnės slėnį, o vakarinis – 12 m aukščio, nuožulnesnis, leidžiasi į platų Dangės slėnį.

Aikštelė keturkampė, iškiliu viduriu, pailga šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi, apie 70 m ilgio ir iki 40 m pločio. Jos paviršius žemėja link pietvakarinio galo, kuris yra 2 m žemesnis už rytinę aikštelės dalį.

Rytuose ir šiaurės rytuose nuo aukštumos ją skiria 45–48 m ilgio, 8 m pločio ir 1,5 m aukščio puslankio pavidalo pylimas, kurio išorinėje papėdėje buvęs gynybinis griovys.^[1]

Į rytus – šiaurės rytus nuo gynybinio pylimo buvusi papėdės gyvenvietė.

Teritorijos plotas – 1,3992 ha.

0,55 km į šiaurės rytus yra Ėgliškių (Andulių) piliakalnis su priešpiliu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis vadinamas Pilale, Raudonkalniu. Tapatinamas su vokiečių archeologų minimu Sarčių (Cartų) piliakalniu,^[2] nors Sarčiai (vok. Zarten) yra 2 km į pietus, o nuo piliakalnio juos skiria Kėkštai (seniau vadinti Šudabarzdžiais, vok. Schudebarsden) ir Vitiniai (vok. Wittinnen).

Nuo 1972 m. – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (šifras AR554),^[3] nuo 1992 m. – Lietuvos Respublikos kultūros vertybė,^[4] 1997 m. įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą,^[5] 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu,^[6] 2004 m. pripažintas valstybės saugomu.^[7]

Piliakalnis siejamas su legendinio Kretingos įkūrėjo, gotų karaliaus Armono pilimi, pastatyta 1 tūkstantmečio pirmoje pusėje.^[8]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1963 m. ir 1966 m. žvalgė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (ekspedicijų vadovas Adolfas Tautavičius), 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1984 m. – Julius Kanarskas, 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas), 2002 m. – Linas Tamulynas (Kultūros paveldo centras), 2013 m. – Jonas Balčiūnas, Arūnas Strazdas, Algirdas Skrupskelis (Kultūros paveldo centras).

1963 m. Sarčiuose neradus Cartų piliakalnio, padaryta prielaida, kad jis gali būti tapatinamas su Valėnų piliakalniu.^[9]

1966 m. piliakalnio aikštelėje kultūrinio sluoksnio nepastebėta, tačiau iš gyventojų sužinota, kad ariant piliakalnį išverčiama anglių. Į rytus nuo piliakalnio aptikta papėdės gyvenvietei būdingų liekanų – perdegusio molio tinko fragmentų, geležies šlako ir pan.^[10]

1984 m. piliakalnio teritorijoje pastebėta stambių medžio anglies gabalų ir smulkių molio tinko fragmentų, liudijančių apie čia stovėjusius medinius statinius, o į rytus-šiaurės rytus nuo piliakalnio lauke rasta išartų židinių liekanų: perdegusių akmenų, degėsių ir smulkų anglių.^[11]

1992 m. žvalgant arimą į rytus nuo piliakalnio, papėdės gyvenvietės pėdsakų neberasta.^[12]

Piliakalnis nuo kelio iš Valėnų
Piliakalnio aikštelė
Dangės kranto ketera tarp Valėnų ir Ėgliškių (Andulių) piliakalnių

Aplinkiniai piliakalniai

Nagarbos piliakalnis 12 km
Rūdaičių piliakalnis 10 km

Joskaudų piliakalnis 14 km
Andulių piliakalnis 0,5 km

Kartenos piliakalnis 17 km
Mišučių piliakalnis 11 km

Kačaičių piliakalnis 12 km

Eketės piliakalnis 4 km

Žardės piliakalnis 16 km

Gerduvėnų piliakalnis 18 km
Antkalnio piliakalnis 14 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 174–175
Lietuvos piliakalniai. Atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 1. – P. 466
↑ Emil Hollack. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreußen. – Glogau-Berlin, 1908. – S. 188
Carl Engel. Einführung in die vorgeschichtliche Kultur des Memellandes. – Memel, 1931. – S. 81
Hans Crome. Karte und Verzeichnis der vor- und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreußen. – Altpreußen. – Juni. 1937. – Heft 3. – S. 125 (No. 37)
Hans Crome. Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreußens. – Prussia. – 1940. – Bd. 34. – T. 1. – S. 145
↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 139 (Nr. 554)
↑ Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978–1990 m.). – Vilnius, 1993. – D. 1
↑ Valstybės žinios – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14
↑ Valstybės žinios – 1998 m. gegužės 27. – Nr. 49
↑ Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034
↑ Julius Kanarskas. Kretinga. Praeities skraistę praskleidus. – Klaipėda, 2009. – P. 19
↑ Adolfas Tautavičius. 1963 m. gegužės 8–28 dienomis vykdytos žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kretingos, Klaipėdos, Šilutės ir Tauragės rajonuose ataskaita. – Vilnius, 1963 m. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1. – B. 187. – L. 15 (Cartai)
↑ Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Vilnius, 1967 m. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1. – B. 246. – L. 17-18
↑ Valėnų piliakalnis, Žalgirio apyl., Kretingos raj. – Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkos archyvas. – B. AR-554
↑ Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1. – B. 14. – L. 53-54

Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Valėnų, Cartų piliakalnis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-08-27.
Lietuvos piliakalniai
Kretingos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2017-08-27 iš Wayback Machine projekto.
Valėnų piliakalnis, vad. Raudonkalniu – LIMIS^{[neveikianti nuoroda]}
Švyturio laikraštis.lt – 2017 m. rugpjūčio 30 d. Archyvuota kopija 2017-08-30 iš Wayback Machine projekto.
Švyturys (Kretinga) – 2017 m. rugpjūčio 30 d. – P. 5 Archyvuota kopija 2017-08-30 iš Wayback Machine projekto.
Kretingos muziejus.lt – 2017 m. rugpjūčio 30 d. Archyvuota kopija 2017-08-30 iš Wayback Machine projekto.

[1] Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 174–175
Lietuvos piliakalniai. Atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 1. – P. 466

[2] Emil Hollack. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreußen. – Glogau-Berlin, 1908. – S. 188
Carl Engel. Einführung in die vorgeschichtliche Kultur des Memellandes. – Memel, 1931. – S. 81
Hans Crome. Karte und Verzeichnis der vor- und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreußen. – Altpreußen. – Juni. 1937. – Heft 3. – S. 125 (No. 37)
Hans Crome. Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreußens. – Prussia. – 1940. – Bd. 34. – T. 1. – S. 145

[3] Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 139 (Nr. 554)

[4] Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978–1990 m.). – Vilnius, 1993. – D. 1

[5] Valstybės žinios – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14

[6] Valstybės žinios – 1998 m. gegužės 27. – Nr. 49

[7] Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034

[8] Julius Kanarskas. Kretinga. Praeities skraistę praskleidus. – Klaipėda, 2009. – P. 19

[9] Adolfas Tautavičius. 1963 m. gegužės 8–28 dienomis vykdytos žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kretingos, Klaipėdos, Šilutės ir Tauragės rajonuose ataskaita. – Vilnius, 1963 m. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1. – B. 187. – L. 15 (Cartai)

[10] Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Vilnius, 1967 m. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1. – B. 246. – L. 17-18

[11] Valėnų piliakalnis, Žalgirio apyl., Kretingos raj. – Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkos archyvas. – B. AR-554

[12] Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1. – B. 14. – L. 53-54

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]