Vainuto seniūnija
| Vainuto seniūnija | |
 Seniūnijos administracija | |
| Savivaldybė | Šilutės rajono savivaldybė |
|---|---|
| Centras | Vainutas |
| Adresas | A. Baranausko g. 7 |
| Seniūnas | Vitalijus Mockus (2022) |
| Gyventojai (2021) | 1 728 |
| Plotas | 148 km² |
| Tankumas (2021) | 11,7 žm./km² |
| Gyvenvietės | 1 miestelis, 13 kaimų |
| |
Vainuto seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Šilutės rajono savivaldybės rytuose.[1][2]
Vainuto seniūnijoje yra vidurinė mokykla ir jai priklausantys 3 skyriai, 3 bibliotekos, katalikų bažnyčia, kultūros namai, ambulatorija, 2 medicinos punktai, vaistinė, kirpykla, 2 paštai, seniūnija, 8 maisto parduotuvės, medienos perdirbimo ir mėsos produktų gamybos individualios įmonės.
Seniūnijoje veikia katalikiška jaunimo organizacija „Spindulys“, jaunimo klubas „Saulėtekis“, Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras. Seniūnijoje gyvenantys katalikai priklauso Vainuto ir Žvingių parapijoms.
Seniūnijoje 2015 m. gyveno 2038 žmonės.[3]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Teritorija – 14 772 ha. Seniūnija ribojasi su Gardamo, Žemaičių Naumiesčio, Katyčių (visos Šilutės rajonas), Pajūrio, Tenenių (abi Šilalės rajonas) ir Žygaičių (Tauragės rajonas) seniūnijomis.
Seniūnijos teritorijoje teka upės Balčia, Bikava, Lazduona, Nibrinė, Šaka, Šyša, Šyšalė, Šustis. Miškai: Dargiškių, Sausgalvių, Vainuto. Juodųjų gandrų ir vapsvaėdžių populiacijai išsaugoti, įsteigtas Vainuto miškų biosferos poligonas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Remiantis archeologiniais tyrinėjimais I tūkstantmetyje teritorijoje jau buvo gyvenviečių. XIV a. per ją žygiuodavo kryžiuočiai plėšti žemaičių ir lietuvių. XVI a. pabaigoje žemė priklausė LDK valstybinei žemės valdai. 1779 m. karaliaus Stanislovo Augusto privilegija 50-čiai metų buvo išnuomota grafui Mykolui Ronikeriui.
Iki 1867 m. gyventojai dirbo Vainuto, Žvingių dvaruose, nuo 1867 m. iki XX a. 5-tojo dešimtmečio pabaigos – savo išpirktose žemėse, nuo XX a. 5-tojo dešimtmečio pabaigos kurį laiką – „Gegužės Pirmosios“, „Kivylių“, „Gorainių“, „Už Taiką“ kolūkiuose, vėliau – „Vainuto“, „Kivylių“ ir „Bikavėnų“ tarybiniuose ūkiuose.
1992 m. vietoj tarybinių ūkių susikūrė smulkios žemės ūkio bendrovės, kurios po kelerių metų iširo ir gyventojai pradėjo ūkininkauti savo atgautose žemėse atskirai.
1995 m. įsteigta Vainuto seniūnija.
| Seniūnijos istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Gyvenvietės | |
| 2001-04 (Išsamiau) |
2790 | 1 miestelis (Vainutas), 13 kaimų, 2 kaimų dalys | ||
| 2009-09-01 (Išsamiau) |
1 miestelis, 13 kaimų | |||
| 2011 m. (Išsamiau) |
2290 | 1 miestelis, 13 kaimų | ||
| 2016-08-13 (Išsamiau) |
1 miestelis, 13 kaimų | |||
| 2021 m. (Išsamiau) |
1728 | 11 gyvenviečių, turinčių >9 gyventojus | ||
Seniūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tadas Bilevičius, 1757 m.
- Vitalijus Mockus, 2010 m.
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Seniūnijos gyvenvietės (sąrašas sudarytas 2022-01-31 „Registrų centro“ ir 2011–2021 m. gyventojų surašymų duomenimis):
| Gyvenvietė | Gyventojai (2021) | Gyventojai (2011) |
|---|---|---|
| Aušbikavis, k. | 62 | 83 |
| Balčiai, k. | 242 | 314 |
| Bikavėnai, k. | 266 | 418 |
| Dargiškė, k. | 28 | |
| Galnė, k. | 26 | 56 |
| Girininkai, k. | 43 | 76 |
| Gorainiai, k. | 225 | 286 |
| Kivyliai, k. | 52 | 86 |
| Lapkasės, k. | 0 | |
| Lazduonėnai, k. | 56 | 84 |
| Lolytis, k. | 32 | 56 |
| Pajūriškiai, k. | 24 | |
| Skiržemė, k. | 27 | 33 |
| Vainutas, mstl. | 674 | 746 |
Seniūnaitijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2009 m. įsteigtos 7 seniūnaitijos:
- Aušbikavio seniūnaitija (83 gyv.) – Aušbikavio k.
- Balčių seniūnaitija (458 gyv.) – Kivylių k., Balčių k.
- Bikavėnų seniūnaitija (522 gyv.) – Bikavėnų k., Pajūriškių k.
- Gorainių seniūnaitija (325 gyv.) – Gorainių k.
- Lazduonėnų seniūnaitija (147 gyv.) – Lazduonėnų k., Skiržemės k.
- Lolyčio seniūnaitija (56 gyv.) – Lolyčio k., Lapkasių k.
- Vainuto seniūnaitija (1164 gyv.) – Vainuto mstl., Dargiškės k., Galnės k., Girininkų k.
Paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Archeologiniai paminklai: Bikavėnų kapinynas, Kivylių, Vainuto pilkapis, Lazduonėnų piliakalnis. Kultūros paminklai: Pajūriškių kaimo kapinių statinių kompleksas – XIX amžiaus Šv. Roko koplyčia, 1873 m. kapinių vartai, 1938 m. Bikavėnų koplytstulpis, XIX a. liaudies meistro B. Norvaišos padaryti antkapiniai paminklai Vainuto, Pajūriškių kaimo kapinėse.
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Seniūnijos teritorijoje gimė:
- Aušbikavyje – poetas Silvestras Valiūnas,
- Balčiuose – kunigas, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius Kostas Jagminas,
- Bikavėnuose – lakūnas inžinierius Vladas Kensgaila, dailininkė Sofija Vasilenkaitė-Vainilaitienė,
- Galnėje – kultūros veikėjas, poetas Juozas Miliauskas-Miglovara,
- Gorainiuose – liaudies instrumentų meistras, birbynininkas Kazys Budrys, meno veikėjas Pranciškus Budrius, muzikas Ipolitas Petrošius, prelatas Antanas Kruša,
- Kivyliuose – mokytojas, visuomenės veikėjas Stasys Balčytis,
- Lapkasėje – muzikas Alfonsas Gečas,
- Lazduonėnuose – dailininkas Svajūnas Armonas,
- Paupariuose – profesorius, habil. dr. matematikas Bronislovas Balčytis, profesorius, habil.dr. muzikas Eduardas Balčytis,
- Vainute – matematikas Zakarijas Nemčevskis, filosofijos daktaras Juozas Volodzka, imunologas dr. Mykolas Mauricas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vainuto seniūnijos kontaktai. Silute.lt (tikrinta 2022-06-02).
- ↑ Vainuto seniūnija. Silute.lt (tikrinta 2022-06-02).
- ↑ „Šilokarčema - Kaip Vainuto seniūnijos gyventojai pasitiko valdžios atstovus?“. silokarcema.lt. 2015-02-21. Suarchyvuota iš originalo 2015-03-15. Nuoroda tikrinta 2016-04-23.
- Silute.lt Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.
| |||||