Mandala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mandala
Kalačakra mandala
Sanskritas: मण्डल, maṇḍala
Kinų k.: 曼荼羅 Mandala
Japonų k.: 曼荼羅 Mandara
Korėjiečių k.: 만다라 Mandara
Vietnam. k.: Mạn-đà-la
Tibetiečių k.: dkyil.vkhor
Mongolų k.:
Kategorija:

Mandala (sanskrito kalba मण्डल, maṇḍala reiškia ratas, diskas, sfera) yra apskritimo arba kvadrato formos geometrinė kompozicija, simboliškai vaizduojanti tam tikrą dvasinę, kosminę arba psichologinę tvarką.

Labiausiai mandalos modelis susijęs su įvairių kultūrų religinėmis tradicijomis. Plačiausiai naudojama hinduistinėje ir budistinėje tantroje. Joje simboliškai atsispindi visos visatos arba atskirų jos dalių pilnatvė. Netgi kai mandalos forma yra trikampis, kvadratas, ar penkiakampis, tai yra centruota kompozicija, priklausomai nuo tradicijos vadinama mandala arba jantra.

Mandala yra pagalbinė priemonė meditacijos praktikoje, kaip instrumentas, kuriuo protas yra koncentruojamas ir perkeičiamas nukreipiant į harmoningą schemą.

Jantra yra joginis budistinės mandalos ekvivalentas. Ji atėjo iš daugiau nei 2000 metų senumo tantrinės tradicijos Indijoje. Vėliau šį principą perėmė ir sau pritaikė Tibeto budizmas, toliau paskleidęs tai į Mongoliją, Kiniją, Japoniją ir Tailandą.

Pagrindinės geometrinės sudedamosios mandalos/jantros dalys yra: taškas (bindu) centre, apskritimas, kvadratas, simbolinis lotoso lapelių vainikas, trikampis.

Mandala ir psichoanalizė[taisyti | redaguoti kodą]

Psichoanalitikas Karlas Gustavas Jungas laikė mandalą „pasąmoninio “aš„ atspindžiu“ ir manė, kad mandalų piešimas jam leidžia išsiaiškinti emocines problemas bei siekti asmenybės pilnatvės.[1] Jis kasdien savo bloknote nupiešdavo po mandalą, nes pamatė, kad kiekvienas piešinys atspindi jo vidinį gyvenimą tuo momentu. Jis pradėjo mandalą naudoti kaip priemonę fiksuoti savo „psichinę transformaciją“. K. Jungas mandalą vertino kaip archetipinį modelį, kurio pagalba žmogus gali saugiai pažvelgti į savo pasąmonę, siekiant rasti kelią į vidinės visatos centrą.[2] Mandala padeda žmogui peržiūrėti, iš naujo pergrupuoti ir susidėlioti tai, kas chaotiškai ir neharmoningai yra išbarstyta aplink šį jo vidinį centrą. K. Jungas priėjo prie išvados, kad mandala gali padėti susisiekti su asmenybės centru siekiant pažinti kiekvieno asmens unikalų individualumą, ir šią idėją sėkmingai panaudojo savo gydymo praktikoje.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Žr. C G Jung: Memories, Dreams, Reflections, pp.186-197
  2. http://www.netreach.net/~nhojem/jung.htm K. Jungas apie mandalos poveikį

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Mandala – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka