Buchara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Buchara
uzb. Buxoro, Бухоро
Po-i-Kalân Mosque.jpg
Poi Kaljano mečetė

Buchara
39°46′0″N 64°26′0″E / 39.76667°N 64.43333°E / 39.76667; 64.43333 (Buchara)Koordinatės: 39°46′0″N 64°26′0″E / 39.76667°N 64.43333°E / 39.76667; 64.43333 (Buchara)
Laiko juosta: (UTC+5)
Valstybė: Uzbekijos vėliava Uzbekija
Vilajetas: Bucharos vilajetas
Gyventojų (2009): 263 400
Commons-logo.svg Vikiteka: BucharaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 602

Buchara (uzb. Buxoro, pers. بُخارا) − miestas centriniame Uzbekistane, prie istorinio Šilko kelio. Vilajeto centras.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Buchara − vienas seniausių ir istoriškai svarbiausių Vidurinės Azijos miestų. Miesto amžius siekia daugiau nei 2500 m., nors apylinkės gyvenamos nuo priešistorinių laikų. Pasak legendos, jo įkūrėjas − Turkestano valdovas Afrasiabas. Kadangi Buchara buvo prie Šilko kelio, čia klestėjo prekyba, buvo svarbi karavanų stotis. Senovėje priklausė Sogdo regionui − Achamenidų imperijos provincijai. II−III a. priklausė Kangiujo valstybei, vėliau − Eftalitų valstybei, Vakarų Tiurkų kaganatui. VII a. išplito islamas. Buchara tapo svarbiu religiniu bei mokslo centru. XVI a. miestą apjuosė gynybinė siena. Buchara tapo galingo Bucharos chanato sostine. XIX a. miestą užėmė Rusijos imperija, vėliau − TSRS, ir priskyrė prie Uzbekijos TSR.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Buchara − unikalus savo architektūriniu paveldu miestas. Dėl to 1993 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Bucharos senamiesčiui būdinga viduramžių arabiška (IX−XVII a.) architektūra su siauromis gatvelėmis, bazarais. Išlikusi miesto gynybinė siena, Arko citadelė, Talipačo vartai, architektūriniai kompleksai ir ansambliai (Bachaudino Nakšbando, Liabi chauzo, Chodža Gaukušano, Poi Kaljano, Čork Bakro ir kt.), mauzoliejai (Saif ad Din Bocharzi, Samanidų − IX−X a., Čašma Ajubo), gausu medresių, mečečių, minaretų (garsiausias − Kaljano).