Didžioji kinų siena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vikiteka: Didžioji kinų siena – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

Didžioji kinų siena (kin. 長城, pinyin Chángchéng, t.y. „Ilgoji siena“) – tai gynybinis įrengimas Kinijos šiaurėje ir šiaurės vakaruose, viena įspūdingiausių Kinijos įžymybių. Tikslūs išmatavimai nėra žinomi, bet manoma, kad sienos ilgis siekia apie 6350 km (pagrindinės sienos ilgis apie 2400 km). Kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, jog siena tęsiasi beveik 6800 km, bet ne visais laikais ilgis buvo vienodas. Tai - ilgiausias rankų darbo statinys pasaulyje. Siena nusitęsusi nuo Šanhai perėjos (Shanhaiguan) rytuose iki Lop Nuro vietovės vakaruose.

Pagrindinė siena puikiai pritaikyta prie reljefo, vingiuoja palei upių vagas, slėnius ir kalnus. Siena buvo statoma iš akmenų ir žemės/molio, o sienos dalys rytuose buvo apmūrytos plytomis. Apačioje jos plotis 4,6–9,1 m. (vidutiniškai 6 metrai), o viršuje iki 7,6 m. Jos aukštis siekia vidutiniškai 7,6 m (neįskaitant dantytos gynybinės sienos). Maždaug kas 180 m buvo įrengti sargybos bokštai (apie 12 m. aukščio).

[taisyti] Istorija

Jau prieš 2700 m. atskiros valstybėlės statė sienas, kad atsiskirtų nuo kaimynų. Pirmasis imperatoriumi pasiskelbęs valdovas Čin Ši Huangdi (Qin Shi Huangdi), siekdamas vieningos imperijos, įsakė jas nugriauti (maždaug prieš 2200 m.). Tada išliko tik sienos, esančios šiaurėje ir gynusios nuo klajoklių tautų: tokių kaip hunai ir mongolai.

Valdant Ši Huangdi, buvo pradėti sistemingi sienos statybos darbai, gynybinių pylimų įrengimas (maždaug 221 m. pr. m. e.). Apie 204 m. pr. m. e. darbai buvo baigti. Spėjama, kad prie Ši Huangdi pastatyta beveik 1900 km. sienos, apie anksčiau pastatytas sienos dalis vis dar negalima pasakyti, ar jos buvo pastatytos kaip viena visuma, ar visiškai nepriklausomai viena nuo kitos.

Han dinastijos metu sienos dalys buvo sutvirtintos ir tarpusavyje sujungtos. Pirmoji siena vėliau nugriuvo, nes imperijos centras persikėlė tolyn į pietus, o mongolai, nuo kurių ji turėjo apginti, ją smarkiai apgadino, kai XIII a. užkariavo Kiniją.

Ming dinastija (1368–1644 m.) vėl užsiėmė sienos statyba, siekdama sustabdyti klajoklių tautas. Ming dinastijos metais siena buvo patobulinta ir išplėsta, pakeičiant senus molio ir žemės pylimus mūrine siena. Šiuo laikotarpiu siena buvo pastatyta tokio ilgio ir tokios formos, kokią mes ją šiandien žinome.

[taisyti] Dabartis

Dabar restauruota tik pora kilometrų, ištisos sienos dalys pusiau griuvėsiai, o kitos visiškai sunykę. Ilgus metus vyravo nuomonė, jog Kinų sieną galima pamatyti iš mėnulio plika akimi. Taip nėra, kadangi siena nėra pakankamai plati. Tai 2004 m. turėjo būti pataisyta Kinijos mokinių vadovėliuose po to, kai pirmasis Kinijos astronautas (taikonautas) Jang Livei (Yang Liwei), 2003 m. spalio mėn. sugrįžęs iš kosmoso pasakė: „Vaizdas buvo nuostabus, bet aš negalėjau pamatyti Didžiosios sienos“.

Kinų siena yra gausiai lankoma turistų. Labiausiai mėgstama vieta Badalinge, kuris yra maždaug 70 km. už Pekino. Čia, panašiai kaip Uždraustajame mieste, galima visada pamatyti būrius žmonių. Apžvalgai puikiai tinka ir kitos vietos – Mutianju (Mutianyu), Simatai, Dzinšanlingas (Jinshanling). Nuotraukose aiškiai matosi, kad siena daugiausiai gana stati. Be to ji tokia plati, kad ja galima naudotis kaip gatve.

1987 metais UNESCO paskelbė Kinijos sieną pasaulio kultūros paveldu.

UNESCO pasaulio paveldas Objekto nr. 438 (anglų k.) • (prancūzų k.)