Pingjao
| Pingjao 平遥 | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+8) | |
| Valstybė |  Kinija
|
| Provincija | Šansi |
| Prefektūra | Dzindžongas |
| Gyventojų | 502 712 |
| Plotas | 1 260 km² |
| Tankumas | 399 žm./km² |
| Tinklalapis | www.pingyao.gov.cn |
 Vikiteka |
Pingjao |
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 812 |
Pingjao (kin. 平遥, pinyin: Píngyáo) – apskrities lygio miestas vidurio Šansi provincijoje, Kinijoje. Miestas nutolęs maždaug 715 km atstumu į pietvakarius nuo Pekino ir 80 km nuo provincijos sostinės Tajuano. Valdant Čingų dinastijai Pingjao buvo Kinijos finansų centras. Senovinis Pingjao miestas, kurio istorija datuojama VII a. pr. m. e. ir kuris žymus gerai išsilaikiusia istorine architektūra,[1] yra UNESCO pasaulio paveldo objektas ir didelis turistų traukos centras. Pingjao dar tebegyvena apie 50 tūkst. gyventojų.
Pingjao įsikūręs ant rytinio Fen upės kranto. Netoliese yra kitas istorinis Kinijos miestelis Či. Pingjao ekonomiką daugiausia sudaro žemės ūkis, kraštas garsėja jautiena. Krašte taip pat gaminami grūdai, medvilnė, lakuoti dirbiniai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavasario ir rudens laikotarpiu vietovė priklausė Dzin karalystei. Kariaujančių valstybių laikotarpiu vietovė įėjo į Džao karalystės sudėtį. Valdant Čingų dinastijai kraštas vadintas Pingtao pavadinimu. Han dinastijos laikais vadintas Džongdu pavadinimu.
1986 m. Kinijos Liaudies Respublika paskelbė Pingjao vienu iš Kinijos istorinių ir kultūrinių miestų. 1997 m. miestas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kartu su Dženguo ir Šuanglin šventyklomis.[2]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
XIV a. Turgaus bokštas. -
Pingjao Konfucijaus šventykla. -
Statula Šuanglin šventykloje, Pingjao. -
Gatvelė Pingjao. -
Čiao šeimos rūmai. -
Pingjao miesto sienos.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Bian Ji. Pingyao: The Capital of Commerce with a Long History (平遥:历史深处的商都). PRC, Beijing: Zhongguo Luyu Chubanshe, 2002. ISBN 7-5032-2078-3
- ↑ "Ancient City of Ping Yao", World Heritage Center, Paris: United Nations Educational, Scientific, and Cultural Organization. Nuoroda tikrinta 19 lapkričio 2017.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- The Story of Pingyao. Shanxi Science and Technology Press, ISBN 7-5377-2395-8
- UNESCO vertinimo komisijos ataskaita (PDF) (anglų k.)
