Nomas (Egiptas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nomas (gr. Νομός) arba Sepat (egip. spt) – Senovės Egipto administraciniai vienetai, egzistavę nuo valstybės suvienijimo iki III tūkst. pr. m. e. iki 307 m. Kartu jie sudarė istorinius-geografinius regionus su vienu dideliu miestu.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

1–3 Žemutinio Egipto nomai.
Terminas hieroglifais
spAt
Sepat
N24
X1 Z1
Graikų k. Nomos (Νομός)

Nomai išsivystė iš ikidinastinių miestų-valstybių, kurios kūrėsi Nilo slėnyje III tūkst. pr. m. e., turėjo savo dievus globėjus ir atskiras tradicijas. Susikūrus vieningai Egipto valstybei, nomai transformavosi į administracinius vienetus. Pirmieji aiškūs nomų paminėjimai yra iš II tūkst. pr. m. e. Naujosios karalystės laikais susiformavo stabilus nomų skaičius – 42. Jie buvo dalinami į Aukštutinio Egipto nomus (22) ir Žemutinio Egipto nomus (20). Šis skaičius beveik nekitęs išliko iki pat IV a.

Egipte nomai buvo matuojami pagal ilgį (kadangi jie koncentravosi prie upės), ir ilgio matas buvo iteru (1 iteru lygus 10,5 km.). Vidutiniškai nomą sudarė 3–4 iteru. Nomų plotis skyrėsi priklausomai nuo derlingos teritorijos prie upės. Nomo plotas buvo matuojamas ča-ta (1 ča-ta sudarė apie 2,75 ha).

Kiekvienas nomas buvo numeruojamas ir turėjo savo administracinį centrą niwt, kuriame stovėjo svarbiausios dievybės šventykla (Het net) ir vietininko rezidencija (heqa net). Graikų laikais nomų valdytojai buvo vadinami nomarchais. Centralizacijos laikais vietininkus tiesiogiai skirdavo faraonas, kai tuo tarpu silpnumo laikotarpiais neretai įsigalėdavo nomarchų dinastijos ir nomarchai tapdavo labai autonomiški. Smulkesni vienetai buvo vadinami u (egip. ww).

Egipte įsigalėjus Ptolemėjams, nomų administracija išliko. Jie išliko ir Egipto provincijos administraciniais vienetais Romos imperijoje. Tik Konstantino ir Diokletiano administracinių reformų metu apie 307 m., kaip ir visoje imperijoje, nomus pakeitė smulkesni pagi.

Nomų sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

Žemutinis Egiptas[taisyti | redaguoti kodą]

Žemutinio Egipto nomai
Nr. Pavadinimas Užrašymas Reikšmė Centras (egiptietiškai) Centras (graikiškai) Centras (arabiškai) Dievas
1 Aneb-Hetč (inb HD)
inb HD
Baltos sienos Men-Nefer (mn nfr) Memfis (gr. Μέμφις) Mit Rahina Ptachas
2 Chensu (xpS)
xpS
Karvės blauzda Ta-Senet Letopolis (gr. Λατόπολις) Kom Ausim Heru
3 Ahment (jmnt)
R13
Vakarai Yamu Apis Kom el-Hisn Hator
4 Sapi-Res (nt rsw)
R25 rsw
Pietinis skydas Ptcheka Tanta Sobekas
5 Sapi-Meh (nt mHt)
R25 mHt
Šiaurinis skydas Zau Saisas (gr. Σάϊς) Sa el-Hagar Neitė
6 Chaset (kA Dw)
Dw E1
Kalnų jautis Chasut Choisas (gr. Ξόις) Sacha Amonas-Ra
7 A-Ment (wa imnty)
wa R13
Vakarų žeberklas Di Men Hor (Dmỉ-n-Ḥr.w) Mažasis Hermopolis (gr. Ἑρμοῦπόλις) Damanhūras Horas
8 A-Bt (inb iAbt)
wa R15
Rytų žeberklas Per-Atum Heroonpolis (gr. Ἡρώωνπόλις) Tell al-Maschuta Atumas
9 Ati (anDty) Andžeti Džedu Busiris (gr. Βούσιρις) Abusir Bara Ozyris
10 Ka-Chem (kA km)
km E1
Juodas jautis Hut-hery-ib Atribis (gr. Ἄθλιβις) Banha Trifis
11 Ka-Heseb (kA Hsb)
hsb E1
Hesebo jautis Teremu Leontopolis (gr. Λεόντων πόλις) Tell al-Muqdam Sechmeta
12 Theb-Ka (kA iw)
E9 E1
Jautis ir veršelis Tžebnutžer Sebenitas (gr. Σεβέννυτος) Samannud Šu
13 Heq-At (HkAt aD)
S38
?
Klestintis skeptras Iunu (ỉwnw) Heliopolis (gr. Ἡλιούπολις) Ain Shams Ra
14 Chent-Abt (xnt iAbt)
xnt R15
Rytų vėliava Tžaru Tanisas (gr. Τάνις) Tell Abu Sefa Amunas
15 Tehut (DHwty)
C3
Ibis Veprehvy Hermopolis (gr. Ἑρμοῦ πόλις) Baklija Totas
16 Cha (ẖ3 mHyt) Žuvis Džedet Mendesas (gr. Μένδης) Tell El-Ruba Banebdžedetas
17 Behdet (bHdt)
?
d
t
O49
Sostas Semabehdet Diospolis Tell el-Balamun Horas
18 Am-Chent (jnp xnt)
A18 xnt
Pietų princas Per-Bastet Bubastis (gr. Βούβαστις) Tell Basta Basta
19 Am-Pehu (jnp pH)
A18 pH
Šiaurės princas Džanenet Avaris San el-Hagar Vadžet
20 Sopdu (spdw)
G13
Sakalas Per-Sopdu Saft al-Henna Sopdu

Aukštutinis Egiptas[taisyti | redaguoti kodą]

Aukštutinio Egipto nomai
Nr. Pavadinimas Užrašymas Reikšmė Centras (egiptietiškai) Centras (graikiškai) Centras (arabiškai) Dievas
1 Ta-Sety (tA sty)
tA
T9A
Lanko kraštas Abu Elefantina Asuanas Chnumas
2 Vetžes-Hor (wṯs Hr)
U40 G5
Horo sostas Džeba Apolinopolis (gr. πόλις μεγάλη Ἀπόλλωνος) Edfu Horas
3 Nechen (nxn)
M17 H6
O48
Šventykla Nechen Hierakonpolis al-Kab Horas
4 Vaset (wAst)
R19
Skeptras Vaset Tėbai (gr. Θηβαι) Karnakas Amonas
5 Herui (Hrwy)
G7 G7
Du sakalai Gebtiu Koptas (gr. Κόπτος) Kiftas Minas
6 Ad (Ad)
I3
Krokodilas Yunet Tentyra Dendera Hator
7 Sešeš (sSS)
Y8
Sistras Hu-sechem Diospolis Hu Bata
8 Abdžu (tA-wr) Didelė žemė Abdžu (AbDw) Abidas (gr. Άβυδος) al-Birba Chentiamentiu
9 Min (mnu)
C8
Minas Apu Panopolis Achmimas Minas
10 Vadžet (wADyt)
I10
Kobra Džeuka Antaeopolis Kaw el-Kebir Setas
11 Set (stX)
E20
Setas Šašotepas Hipselis Šutbas Setas
12 Tu-f (Dw-f)
Dw
f
Gyvačių kalnas Apotekė Qaw al-Kebir Anti
13 Nedžefet Chentet (jAm-f-xnt)
M1
f
xnt
Aukštutinis klevas ir gyvatė Sauti (zAwj-tj) Likopolis (gr. Λυκόπολις) Asjutas Anubis
14 Nedžefet Pechetet (jAm-f-pH)
M1
f
pH
Žemutinis klevas ir gyvatė Kis Kusai el-Qusiya Hator
15 Un (wn)
wn
Kiškis Chemenu Didysis Hermopolis (gr. Ἑρμοῦπόλις) al-Ashmunayn Totas
16 Mahedž (mAHD)
E28
Oriksas Hebenu Kom el-Ahmar Pachet
17 Anupu (inpw)
inpw
Anubis Hardai Kinopolis al-Kais Anubis
18 Anty (anty)
G7AA
Anti Taudžai Anchironpolis el-Hiba Anti
19 Uab (wAbwy)
S40 b S40
Du skeptrai Per-Medžed Oksirinchas (gr. Ὀξύρρυγχος) el-Bahnasa Setas
20 Nart Chenet (nart-xnt)
M1 xnt
Aukštutinis klevas Henen-Nesut Didysis Herakleopolis (gr. Ἡρακλεόπολις) Ihnasiyyah al-Madinah Harsafas
21 Nart Pechetet (nart-pH)
M1 pH
Žemutinis klevas Šeresi Krokodilopolis (gr. Κροκοδείλων πόλις) Madinat al-Fayyum Sobekas
22 Metenut (dmt)
T30
Peilis Tepihu Afroditopolis Atfihas Hator

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]