Mentuhotepas II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mentuhotepas II

Mentuhotepas II (Nebhepetra) – ketvirtasis vienuoliktos Egipto dinastijos faraonas. Buvo Injotefo III ir nereikšmingos karalienės Iah sūnus. Iš naujo suvienijo Egiptą ir tapo pirmuoju Vidurinės karalystės valdovu. Žinoma, kad jis valdė bent 39 metus.

Keturioliktaisiais valdymo metais Menhotepas II laimėjo lemiamą mūšį prieš dešimtosios dinastijos priešininką iš Herakleopolio Magnos. Mažai žinoma apie mūšį, tačiau Deir el-Bahri (vieta žinoma kaip „Karių kapavietė“) rasta 60 nemumifikuotų karių, žuvusių mūšyje. Egiptologai mano, kad tai įrodo vykusio mūšio žiaurumą.

Herakleopolio valdovas Merikarė II po mūšio mirė ir Mentuhotepas II greitai sunaikino priešišką dinastiją. Mentuhotepo II dėka Senovės Egiptas vėl susivienijo – pirmą kartą nuo pat šeštosios dinastijos.

Mentuhotepas II vadovavo karinėms kampanijoms pietų kryptimi į Nubiją, kuri buvo iškovojusi nepriklausomybę Pirmojo suirutės laikotarpio metu.


RamsesIIEgypt.jpg Egipto faraonai
Vienuoliktoji dinastija

Pirmasis suirutės laikotarpis
Mentuhotepas I -> Injotefas I -> Injotefas II -> Injotefas III ->
Vidurinė karalystė
Mentuhotepas II -> Mentuhotepas III -> Mentuhotepas IV

Commons-logo.svg Vikiteka: Mentuhotepas II – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka