Stanislovas Moravskis
| Stanislovas Moravskis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1802 m. liepos 22 d. Mickūnų dvare, Vilniaus rajonas, Lietuva |
| Mirė | 1853 m. spalio 6 d. (51 metai) Ustronėje (dabar Jundeliškės), Birštono savivaldybė, Kauno apskritis, Lietuva |
| Palaidotas (-a) | Nemajūnų kapinių koplyčioje, Lietuva |
| Tėvas | Apolinaras Moravskis (1767 - 1838) |
| Motina | Marijana Semaškaitė (1785(?) - 1813) |
| Veikla | poetas, etnografas, keliautojas, gydytojas, memuaristas |
| Alma mater | |
Stanislovas Moravskis (pilnas vardas Jonas Stanislovas Apolinaras Moravskis) (1802 m. liepos 22 d., Mickūnai – 1853 m. spalio 6 d., Ustronė) – žymus lietuvių [1][2] [3] dvarininkas, aristokratas, gydytojas, etnografas, keliautojas, rašytojas, poetas, teisininkas, filantropas, mizantropas.[4]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1802 m. liepos 22 d. Mickūnų dvare, netoli Vilniaus. Tuo metu dvaras priklausė jo motinai Marijanai Semaškaitei – Moravskienei, kuri 1801 m. liepos 30 d. Lavoriškių parapijoje, Mickūnuose, ištekėjo už bajoro, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio iždininko, Apolinaro Moravskio - tuomet labai įžymaus žmogaus XVIII a. – XIX a., pažinojusio ir bendravusio su daugeliu to meto šviesuomenės žmonių, 1794 m. sukilimo dalyvio, pažinojusio Tadą Kosčiušką, Jokūbą Jasinskį. Priklausiusį masonų ložei. Tačiau santuoka ilgai netruko. Pora išsiskyrė 1810 m. vyro iniciatyva; siekiant paskubinti skyrybų procesą kreiptasi netgi į imperatorių Aleksandrą I.[5] Įdomu, kad skyrybų priežastys šaltiniuose nenurodomos, apie tai užrašuose neužsimena ir St. Moravskis. Motina apsigyveno Vilniuje, kur, paveikta skyrybų dramos, susirgusi džiova 1813 m. mirė.[6] Ji palaidota Bernardinų kapinėse (kapas neišlikęs). Vienintelis Moravskių sūnus Stanislovas liko gyventi su tėvu ir antrąja jo žmona Juzefa Chrapovicka (1770 - 1842 m.).
Vaikystę ir kai kuriuos prieš mirtį metus praleido Kaune. Lankė Kauno Jėzuitų gimnaziją, kurią baigė 1818 m., o vėliau, tėvo verčiamas, įstojo į Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetą, kurį 1823 m. baigė ir apsigynė daktaro laipsnį.[7]
Dar besimokydamas universitete bendravo su A. Mickevičiumi, T. Zanu, priklausė filaretų, filomatų draugijoms, masonams. Jam pavyko išvengti filaretų teismo 1824 m. ir tremties.[6] Negalėdamas apsikęsti tėvo tironijos nukreiptos jo atžvilgiu, išvyko į Sankt Peterburgą, kur dirbo mediku, pagarsėjo choleros epidemijos metu už tai gavo Šv. Anos ordiną. Bendravo su pianiste M. Šymanovska, lietuvių tapytojais J. Oleškevičium, V. Smakausku taip pat su A. S. Puškinu bei kitais žymiais rusais. Rusijoje praleistą laiką aprašė savo memuaruose. Viešėdamas Paryžiuje, kur tvarkė testamentu gautą turtą St. Moravskis išpiršo A. Mickevičiui į žmonas kompozitorės M. Šimanovskos jaunesnę dukterį Celiną, o geriausiam draugui teisininkui, Rusijos Senato darbuotojui Pranciškui Jeronimui Malevskiui - vyresnę jos dukterį Eleną, su kuria susirašinėjo iki pat savo mirties.
Po tėvo mirties 1838 m. (A. Moravskis mirė Vilniuje, kartu su antrąją žmona palaidotas Jiezno kapinėse šalia Jiezno Šv. Kryžiaus koplyčios) grįžo atgal į Ustronę ir keturiolika paskutinių savo gyvenimo metų praleido vienatvėje, todėl buvo pramintas „Ustronės atsiskyrėliu“. Tuo metu jis atsidėjo rašymui, sukūrė memuarus, dramas, politinius tekstus, daug leido medicinos populiarinimo straipsnių, atsidėjo etnografiniams stebėjimams. Ypač pasižymėjo lituanistiniais tyrimais. "St. Moravskis tyrinėjo lietuvių etnografiją, rinko lietuvių liaudies dainas, sudarė, savotišką lietuvių - lenkų žodyną."[8] Jo plunksnai priskiriamas vienas gražiausių, patriotiškiausių eilėraščių apie Lietuvą "Kas ta šalis?"[9] Iš Peterburgo atvežė ir Lietuvoje išpopuliarino jurginus. Sekė įvykius Europoje, domėjosi 1848 m. Prancūzijos įvykiais, kai lankėsi Paryžiuje dalyvavo Furjė paskaitose ir yra laikomas pirmuoju Lietuvos konservatoriumi, taip pat pasisakė socialistinėmis temomis.
Mirė 1853 m. spalio 6 d., 7.00 val. ryto, Ustronėje, nuo vandenligės. Kelias paskutines dienas buvęs be sąmonės. Palaidotas Nemajūnų kapinių koplyčioje, kurią pats pastatė. Sukauptą turtą paveldėjo giminaitis Apolinaras Moravskis, kuris ir apsigyveno Ustronėje. Dalis St. Moravskio rašytinio palikimo buvo publikuota jo draugo Adomo Honorio Kirkoro, kuris gavo leidimą iš velionio giminaičių. Tačiau publikacijos be išsamaus amžininkų įvertinimo, platesnio dėmesio XIX a. Lietuvos visuomenėje nesulaukė ir kai kurių to meto istorikų buvo kritikuota.
Didžioji dalis Stanislovo Moravskio archyvo žuvo Antrojo pasaulinio karo metais, Vermachtui bombarduojant Varšuvą, jo metu sugriauta Krasickių biblioteka, kurioje ir saugota St. Moravskio dokumentacija.
Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1986 m. Nemajūnų (Birštono saviv.) kapinėse prie koplyčios atidengta ąžuolinė atminimo lenta, 60x80 cm, su bareljefu [10] (aut. L. Juozonis);
- Nuo 2002 m. Jundeliškėse (Ustronėje), buvusiame St. Moravskio dvare, kas metai rengiami atminimo vakarai, per kuriuos skaitomi jo kūriniai, pristatomos naujos pasirodžiusios knygos, klausomasi muzikos.
- Jundeliškėse (Ustronėje), Mickūnuose yra St. Moravskio vardu pavadintos gatvės.
- Mickūnų herbe pavaizduoti trys šviesuliai, iš kurių vienas yra skirtas Moravskiui.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvių kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Stanislovas Moravskis, "Keleri mano jaunystės metai Vilniuje: atsiskyrėlio atsiminimai", iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Mintis, Vilnius, 1994 m.
- Stanislovas Moravskis, "Seimelių posėdžiai Lietuvoje. Kvailystė", iš lenkų k. vertė Zita Medišauskienė, "Metai", 2005 m., nr. 2, p. 54-64.
- Stanislovas Moravskis, "Apie viską po truputį. I dalis: Nuo Merkinės iki Kauno. Atsiskyrėlio gavenda", parengė ir iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2009 m.
- Stanislovas Moravskis "Iš visur po truputį. II dalis. Broliai bajorai. Atsiskyrėlio gavenda." parengė ir iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2016 m. (lenkiškai - 1929 m.)
- Stanislovas Moravskis „Moterų fizionomika“ sud. Saulius Špokevičius, Rimantas Šalna, Voicechas Piotrovičius, Petro ofsetas, Vilnius, 2010 m.
Lenkų kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „W Peterburku, 1827–1838 : wspomnienia Pustelnika i Koszałki Kobiałki“ 1927 m.
- „Absolut i forma: studium o egzystecja-listycznej estetyce Malraux“ 1966 m.
- „Z wiejskiej samotni: listy do Heleny i Franciszka Malewskich“ 1981 m.
Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Juozapavičius P. Medicinos daktaras Stanislovas Moravskis iš Ustronės (1802-1853): [mašinraštis]// Kaunas, 1986 - 1 p.
- ↑ Vyšniauskas M., "Auksinis berniukas" Stanislovas Moravskis // Nemunas, nr. 8, 2014 m. vasario 27 - kovo 5, 14 p.
- ↑ Moravskis S. "Iš visur po truputį. I t. Nuo Merkinės iki Kauno. Atsiskyrėlio gavenda," Vilnius, 2009, 458-459 p.
- ↑ Małgorzata Karpińska. Morawski Stanisław (biografia). [[1]]
- ↑ Birštono istorijos lobiai ir paslaptys. Neįvykęs Apolinaro ir Marijanos Moravskių susitaikymas. http://kvitrina.lt/birstono-istorijos-lobiai-ir-paslaptys-neivykes-apolinaro-ir-marijanos-moravskiu-susitaikymas/
- ↑ 6,0 6,1 Stanislovas Moravskis. Keleri mano jaunystės metai Vilniuje: atsiskyrėlio atsiminimai. Iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Mintis, Vilnius, 1994, p. 1418. ISBN 5-417-00676-9.
- ↑ Dissertatio inauguralis medico - practica casum Diabetis melliti cum epicrisi exhibens. - Vilnae Typis Josephi Zawadski Universitet. typographi, p. 34.
- ↑ Riškus J. Adomas Mickevičius ir Lietuva, Vilnius, 1996, 30 p.
- ↑ S. Moravskis. „Kas ta šalis?“ http://gintarinesvajone.lt/2013/06/07/s-moravskis-kas-ta-salis/
- ↑ Kraštotyrininko kelias, Leonas Juozonis, Kaunas: Gabija, 2002, p. 30
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- S. Moravskio medicina rašytiniame pavelde. Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- S.Moravskio knyga: kitoks gidas po Panemunės kraštą
- Regina Koženiauskienė. Intelektualo pašnekesiai su savo siela (Stanislovas Moravskis. Iš visur po truputį (I t.). Nuo Merkinės iki Kauno, 2009)
- Pastarnokas J. "Žvaigždė pavydėjo jam laimės… : biografinė apybraiža" // Gyvenimas. - 1997 m.
- Balaišytė K. „Kas ta šalis? : Stanislovui Moravskiui - 200“ // Gyvenimas. - 2002 m.
- Griškaitė R. „Knyga nebanaliai mylintiesiems savo kraštą“ // Nemunas, 2009 m.
- Čiapaitė V. „Ustronės dvare - Stanislavo Moravskio kūrybos skaitymai“ // Kurorto aidai, 2008 m.