Tomas Zanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Tomas Zanas
Портрет Томаша Зана (1837).jpg
Tomas Zanas
Gimė: 1796 m. gruodžio 21 d.
Minsučiai
Mirė: 1855 m. liepos 19 d. (58 metai)
Smalėnai
Tautybė: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilietis
Tėvai: Karolis Zanas, Kotryna Zan
Sutuoktinis(-ė): Brigita Zan (1819-1900)
Vaikai:

Viktoras (g. 1847), Abdonas (g. 1849), Klemensas (g. 1852), Stanislovas (g. 1853)

Veikla: rašytojas
Alma mater: Vilniaus Universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka: Tomas ZanasVikiteka

Tomas Zanas (1796 m. gruodžio 21 d. Minsučiai, prie Molodečno1855 m. liepos 19 d. Smalėnai, prie Oršos) – rašytojas.

Gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

Tomo Zano žmona Brigita ir vaikai. XIX a. II pusė

Gimė 1796 m. gruodžio 21 d. Minsučiuose, netoli Molodečno, bajorų Karolio ir Kotrynos iš Dilevskių Zanų šeimoje. Pradinį išsilavinimą gavo namuose. Nuo 1807 m. mokėsi Minsko, vėliau - Molodečno gimnazijoje, netoli kurios T. Zano tėvai turėjo dvarą. 1815 m. įstojo į Vilniaus universitetą, fizikos-matematikos fakultetą. Neturėdamas pakankamai lėšų, buvo priverstas studijų metais dirbti korepetitoriumi, dėstė įvairiuose pensionuose, skaitė įvairius kursus – nuo istorijos iki matematikos. Studijas universitete baigė 1820 m. magistro laipsniu. Dirbo mokytoju mergaičių pensionatuose Vilniuje, toliau klausėsi įvairių paskaitų universitete. Vienas iš Filomatų steigėjų, Filaretų draugijos steigėjas. Priklausė Vilniaus masonams (pasivadinęs senovės lietuvių pagonių dievo Goniklio vardu), „Nenaudėlių“ (lenk. szubrawcy) draugijai. Carinės Rusijos valdžiai susekus Vilniaus slaptuosius ratelius, 1823 metų spalio 23 d. T. Zanas buvo suimtas ir kalinamas Lukiškių kalėjime. Jam buvo paskirta didžiausia studentams skirta bausmė. Teismo nuosprendžiu T. Zanas buvo nuteistas metams tvirtovės ir nuolatiniam gyvenimui Rusijoje, ištremtas prie Uralo į Orenburgą. Tyrė Uralo aukso ir naftos išteklius, mineralus, įkūrė Orenburgo muziejų ir jam vadovavo, sudarė Uralo geologinį žemėlapį. 1824 m. rugsėjo mėnesį Orenburge T. Zanas susitiko su mokslinę ekspediciją į Uralą ir Kaspijos jūros pakrantę vykdžiusiu Aleksandru Humboldtu. 1837 m. T. Zanui buvo leista palikti Sibirą. 1839 m. persikėlęs į Peterburgą T. Zanas dirbo Kalnų institute bibliotekininku, daug dėmesio skirdamas Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos geologiniams tyrinėjimams. 1841 m. grįžo į Vilnių, Nuo 1845 metų gyveno nuosavame Kochačino dvare (netoli Oršos). Čia ūkininkavo, rašė. 1846 m. spalio 29 d. vedė Brigitą Švietožecką (1819-1900). Mirė 1855 m. liepos 19 d. Palaidotas Smalėnuose. Nuo XIX a. pabaigos iki 1924 m. Tomo Zano vaikaičiai valdė Žemosios Panemunės ir iki 1940 m. Dūkšto dvarus, kuriuos įgijo vedybų keliu.[1][2]

Nuo 1816 m. T. Zanas rašė elegijas, balades, trioletus, poemas, kitų žanrų kūrinius. Artimai draugavo su A. Mickevičium ir kitais to meto Vilniaus literatais. Daugelį savo kūrybos darbų paskelbė periodinėje spaudoje.

Įamžinimas[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1921 m. įsteigtai Vilniaus masonų ložei suteiktas Tomo Zano pavadinimas;[3]
  • 1922 m. liepos 19 d. Tomo Zano vardu pavadinta Vilniuje iki 1936 m. veikusi Valstybinė vyrų mokytojų seminarija;[4];
  • Vilniuje yra Tomo Zano vardu pavadinta gatvė (Pavilnio seniūnijoje) ir miesto viešoji biblioteka (Šv. Stepono g. 23).[5]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Tomo Zano kapas Smalėnuose. Dailininkas N. Orda 1877 m.
  1. http://tic.sesupe.lt/?id=940&region=4
  2. http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2008~1367165739629/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
  3. http://www.grandlodge.lt/index.php?do=1&txt=00003
  4. http://www.archyvai.lt/lt/fondai/spec_mokymas/lcva_f219_pazyma.html
  5. http://www.vcb.lt/index.php/pageid/697