Jokūbas Jasinskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jokūbas Jasinskis
Jakub Jasiński.PNG
Herbas "Rawicz"
Herbas "Rawicz"
Gimė: 1761 m. liepos 24 d.
Venglevas
Mirė: 1794 m. lapkričio 4 d. (33 metai)
Varšuva
Veikla: Lietuvos inžinierius, poetas, politinis veikėjas, 1794 m. sukilimo Lietuvoje vadas, sukilėlių generolas leitenantas.
Commons-logo.svg Vikiteka: Jokūbas JasinskisVikiteka
Jokūbas Jasinskis
Jokūbo Jasinskio kapas Kamionkoje
Jakub Jasiński stamp.jpg

Jokūbas Jasinskis (lenk. Jakub Jasiński, 1761 m. liepos 24 d. Venglevas, dab. Didžiosios Lenkijos vaivadija – 1794 m. lapkričio 4 d. Varšuva) – Lietuvos inžinierius, poetas, politinis veikėjas, 1794 m. sukilimo Lietuvoje vadas, sukilėlių generolas leitenantas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1773 m. buvo priimtas į Varšuvoje įsikūrusį Riterių mokyklos kadetų korpusą (šitokia mokslo koncepcija sukurta Prancūzijoje, prilygsta šių dienų kolegijoms, nes karinis mokymas buvo susiejamas su bendruoju lavinimu). Šioje mokykloje J. Jasinskis tapo karo inžinieriumi. To laikmečio karo inžinieriai buvo mokomi daryti įtvirtinimus, supažindinami su geodezijos bei kartografijos mokslais. 1783 m. tapo lektoriumi bei instruktoriumi Varšuvoje. 1784 m. pasitraukė iš kariuomenės, tapo privačiu mokytoju, per šį laiką kūrė patriotinę poeziją, studijavo Ruso ir Voltero darbus. Laisvalaikiu rašė eilėraščius. 1788 m. iškilo ATR sunykimo grėsmė, Jasinskis, kaip ir daugelis kitų karininkų, pvz T. Kosciuška grįžo į kariuomenę. Atsidūrė Vilniuje, Stanislovo Augusto LDK korpuse, kuriam tuo metu vadovavo etmonas Kazimieras Nestoras – Sapiega. 1789 m. tapo Vilniaus inžinerijos karo mokyklos viršininku. 1790 metų pradžioje, už pastangas tarnyboje, buvo suteiktas pulkininko laipsnis. 1792 metais Jasinskis vadovavo Karaliaus Kanalo darbams (Kanał Królewski) kanalas jungiantis Dniepro ir Bugo upes prie Pripetės).

Lenkijos-Rusijos karas[taisyti | redaguoti kodą]

1792 06 18 Rusijos Imperijos kariai įsiveržė į ATR, Jasinskis tuo metu buvo dabartinės Baltarusijos teritorijoje, jis rengė topografinį – karinį žemėlapį, ruošė karo atvejui skirtus miestų gynybos planus.

Prasidėjus karui vadovavo ruošiant Bresto miesto gynybinius tvirtinimus. Liepos 27 d. rusai užėmė Bresto miestą, su ATR kariuomene iš jo pasitraukia ir J. Jasinskis. Už gerą, tegu ir nesėkmingą, pasirodymą Bresto miesto gynybos organizavime bei pačiame gynime, pulkininkui Jasinskiui suteikė Riterio karo dorybių kryžių. Iš Bresto dalinys atsitraukė į Varšuvą, tačiau liepos 24 d. ATR karalius parėjo į Targowica konfederaciją (ji matė kitokią Gegužės 3 d konstituciją) ir išleido įsakymą draudžianti lenkams tarnauti lietuvių kapitalo daliniuose. Jasinskis pasiliko Varšuvoje, Michaelio Sokolniskiemu kariūnų korpuse. 1793 metais atvyko į Vilnių ir ėmėsi vadovauti Vilniaus inžinierių korpusui.

T. Kosciuškos sukilimas 1794 m. balandžio 23-24 d. naktį sukilėliai užėmė Vilnių. 24 d. Vilniaus rotušės aikštėje J. Jasinskis paskelbė Lietuvos sukilimo aktą. Jasinskiui patikėjo miesto komendanto pareigybę, kuri įpareigojo rūpintis miesto gynyba. Vyko pasiruošimai mūšiui su rusais, gegužės 3 dieną Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos sprendimu, jis buvo paskirtas Lietuvos Ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu, jau gegužės 7 dieną prie Vilniaus įvyko kariuomenių susirėmimas, sukilėliai dominavo mūšyje. Už Vilniaus gynybą, gegužės 11 d. , jam buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis.

Generolo tarnyba[taisyti | redaguoti kodą]

Jasinskis sukilimo vardan kvietė Lietuvos ir Baltarusijos valstiečius jungtis prie sukilimo. Dėl šito poelgio atsirado trintis su bajorija, be to pats Jasinskis buvo kraštutinių pažiūrų žmogus (jakobinų rėmėjas, Prancūzijos revoliucijos metu), todėl jau 1794 gegužės 21 d. T. Kosčiuškos įsakymų J. Jasinskis buvo pakeistas kitų kariuomenės vadu. Nors ir pažemintas pareigose, Jasinskis liko tarnauti, dalyvavo birželio 26 d. vykusiame mūšyje prie Solovo (Baltarusija), kuriame sukilėliai susitiko daug didesnes Rusijos pajėgas. Po mūšio Jasinskis atsistatydino iš tarnybos kariuomenėje ir išvyko į Varšuvą. 07. 15 d. Vadovavo Nerevo fronto sukilėlių pajėgoms Palenkėje. Rugsėjo 29 dieną jam įteiktas aukso žiedas su išgraviruotais žodžiais: „Tėvynės gynėjas“. Šis apdovanojimas buvo skirtas 1794 m. sukilime pasižymėjusiems dalyviams.

Jasinskio mirtis[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl artėjančios itin didelės generolo Suvorovo kariuomenės, T. Kosciuškos įsakymų visi sukilėlių daliniai traukėsi į Varšuvą. Jasinskiui buvo paskirta ginti teritoriją nuo Vyslos iki Targowek. Lapkričio 4 dieną buvo šturmuojama Praha, Varšuvos priemiestis, išlikusi istorija jog Jasisnskis atsisakė dar toliau trauktis: „Kodėl trauktis dabar, jei mes pasirengę kovai? Gėda bėgti iš mūšio“. Jis žuvo nuo durtuvo padarytos žaizdos. Palaidotas Varšuvoje Kamionek bažnyčioje.

J. Jasinskio vardo įamžinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Antrasis Vroclavo (Wrocław) ryšių pulkas (nuo 1995 07 01) (2 Inowrocławski Pułk Komunikacyjny)

Vroclavo (Wrocław) karo inžinerijos karininkų mokykla (Wyższa Szkoła Oficerska Inżynierii Wojskowej)

Trečiasis skautų pulkas Dembisoje (Dębica) (3 Pułk Saperów im. gen. Jakuba Jasińskiego)

Centrinis armijos mokymo centras ir chemijos inžinerijos mokykla Vroclove (Wrocław) (Centrum Szkolenia Wojsk Inżynieryjnych i Chemicznych)

17-asis Varšuvos (Warszawa) karo inžinerijos ir chemijos inžinerijos centras (nuo 1914) (17 Warszawska Drużyna Harcerska)

1-oji Sierpco ((Sierpc)miestas)) skautų brolija

Pradinė mokykla nr. 258 Varšuvoje (Warszawa)

LXXII Licėjus Varšuvoje (Warszawa) (LXXII Liceum Ogólnokształcące w Warszawie)

V Licėjus Vroclove (Wrocław) (V Liceum Ogólnokształcące)

Prahos (Varšuvos priemiesčio) poezijos konkursas turi Tėvynės poezijos J. Jasisnkio vardu pavadintą premiją

Buvo J. Jasinkio vardu pavadintas skautų būrys tarpukario Vilniuje (nuo 1926)

Buvo J. Jasinskio vardu pavadinti prieškario IV gimnazija Varšuvoje (panaikinta 1950 m.)

Kapas senosiose Varšuvos Kamionkowskim kapinėse

Paminklas armijos mokymo centre Vroclave (Wrocław)

Biustas V Vroclovo (Wrocław) vidurinėje mokykloje

Kryžius žudynių Prahoje aukoms atminti, Varšuvoje (Pragi, Warszawa)

Riedulys su Varšuvoje (Warszawa), skirtas 200-osios prahos žudynių metinėms.

Lentelė Dievo Motinos Pergalės Katedroje, Varšuva (Warszawa)

Baltarusijoje išleistas pašto ženklas, su atvaizdu.

Miestai, kuriuose yra gatvės pavadintos generolo Jasinskio vardu – Varšuvoje (Warszawa), Choržovoje (Chorzów), Čezstove (Częstochowa), Glivache (Gliwice), Invroclave (Inowrocław), Krokuvoje (Kraków), Liubline (Lublin), Lodzėje (Łódź), Pžiemyšle (Przemyśl), Radiome (Radom), Silezijos Rūdoje (Ruda Śląska), Tčieve (Tczew), Žaliuosiuose Kalnuose (Zielona Góra), Žuravoje (Żurawica), Kaune, Vilniuje.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Z. Sulek. Sprzysiężenie Jakuba Jasińskiego, Warszawa, 1982 m.

Polski slownik biograficzny XI, Krokuva, 1964–1965 m. , – 42-44 p.