Šančių sinagoga

Šančių sinagoga
Sinagogos pastatas 2014 m.
Šančių sinagoga 54°52′21″ š. pl. 23°56′6″ r. ilg.
Vieta	Kaunas, Lietuva
Statusas	Nebenaudojama
Architektas	Povilas Taračkovas
Statybų pradžia	1929
Statybų pabaiga	1932
Paskirtis	Sinagoga

Šančių sinagoga – buvusi sinagoga Žemuosiuose Šančiuose, Sodų g. 36, Kaune. Tai vienintelė modernistinio stiliaus ir viena iš dviejų tarpukariu pastatytų ir iki šių dienų išlikusių sinagogų Lietuvoje.

Istorija

Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpiu laikinojoje sostinėje žydų maldos namų pastatyta nedaug (Žemuosiuose Šančiuose, Aleksote, Panemunėje), kadangi užteko senųjų. Sinagoga pradėta statyti 1929 m., Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio proga. Projekto autorius – inž. Povilas Taračkovas. Nepaisant to, kad pastato statybą parėmė net Prezidentas Antanas Smetona, dėl lėšų stygiaus ji nebuvo sklandi ir užtruko. Sinagoga buvo baigta 1932 m., tačiau taip ir liko nenutinkuota. Pagal paskirtį pastatas veikė iki Antrojo pasaulinio karo.

Sovietiniais laikais pastate buvo įrengta duonos kepykla, pristatytas gamybinis korpusas.

Šiuo metu sinagoga apleista. 2016 m. sinagogoje Lietuvoje gyvenantis britų fotografas Richardas Schofieldas surengė parodą „The Kaunas Requiem“, kurioje buvo eksponuojamos per Holokaustą žuvusios Leibos ir Aniutos Varšavskių šeimos nuotraukos.

Architektūra

Sinagoga yra sumūryta iš raudonų plytų. Laiptuotas atikas ir siauros stačiakampių langų vertikalės rodo jos autoriaus bandymą pritaikyti modernizmo stilistiką, o smailiaarkiai langai ir karnizo dekoro arkutės – ryšį su tradicine Europos sinagogų architektūra. Tuo metu sinagogų architektūroje susipynė senasis istorizmo stilius ir modernizmas – Šančių sinagogos šoniniuose fasaduose dominuoja stilizuotos viduramžių bei maurų architektūros elementai, o galinių fasadų rizalitų kompozicija su laužyto kontūro plokštumomis jau būdinga moderniajai stilistikai.

Sovietmečiu Šančių sinagogos išorė pakeista, užmūrytos arkinės langų dalys.

• 
  Sinagoga 2014 m.
• 
  Gamybinis priestatas