Žaliakalnio sinagoga

Koordinatės: 54°54′15″ š. pl. 23°54′41″ r. ilg. / 54.90417°š. pl. 23.91139°r. ilg. / 54.90417; 23.91139 (Žaliakalnio sinagoga)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žaliakalnio sinagoga
Sinagogos pastatas 2013 m.
Žaliakalnio sinagoga
Žaliakalnio sinagoga
54°54′15″ š. pl. 23°54′41″ r. ilg. / 54.90417°š. pl. 23.91139°r. ilg. / 54.90417; 23.91139 (Žaliakalnio sinagoga)
Vieta Lietuva Kaunas, Lietuva
Statusas Nebenaudojama
Architektas Nikolajus Ikonikovas
Statybų pabaiga 1858 m.
Paskirtis Sinagoga

Žaliakalnio sinagoga – buvusi sinagoga Žaliakalnyje, Vaisių g. 30, Kaune,[1] [2] apie 300 m į vakarus nuo Savanorių pr./Žemaičių g. sankirtos. Priklauso Kauno žydų religinei bendruomenei, kuri čia turi įsirengusi sandėliavimo bei repeticijų patalpas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sinagoga pastatyta 1858 m. Jos projektą parengė rusų architektas Nikolajus Ikonikovas. Sinagoga pastatyta pirklio K. Soloveičiko žemėse. Šiame miesto rajone gyveno mažiau pasiturintys žydai. Sinagoga buvo medinė ir vienaaukštė, XX a. pradžioje perstatyta iš akmens.

Galinis fasadas

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Statinys gerai išsilaikęs, nedidelio tūrio, stačiakampio plano. Maldų salės erdvės dalis įrėminta keturiomis kolonomis aplink bimą, lubų plotas padalintas į 9 stačiakampes įdubas, papuoštas centrinėmis rozetėmis. Pagrindinės salės sienose buvo iš viso įrengti 9 aukšti arkiniai langai, kurių apvadai papuošti plokščiais lipdiniais. Moterims skirtos maldų patalpos dalies langų arkos užmūrytos. Fasadą apjuosia dekoratyvus profiliuotas karnizas. Dviaukščio fasado trikampiai frontonai apkalti medinėmis lentomis, juose įstatyti skirtingų matmenų stačiakampiai langai – paskutinių remontų metu buvo siekta praktinės naudos, išnaudojant palėpės erdves.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • A. Cohen-Mushlin, S. Kravtsov, V. Levin, G. Mickūnaitė, J. Šiaučiūnaitė-Verbickienė. „Synagogues in Lithuania“. Vilnius Academy of Arts Press, 2010. ISBN 978-9955-854-60-9 (I t. „A-M“: 232, 233 psl.)[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]