Ruperto žemė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rupert's Land
Ruperto žemė
Britų Amerikos kolonija (1670–1783)
Britų Šiaurės Amerikos kolonija (1783–1870)
Blank.png
1670 – 1870 Canadian Blue Ensign 1868-1921.svg
 
Canadian Blue Ensign 1868-1921.svg
Location of Ruperto žemė
Kolonijos žemėlapis
Sostinė York Factory
Valdymo forma kolonija
Era Imperializmas
 - Įkūrimas 1670
 - Prijungta prie Kanados 1870 m.

(Princo) Ruperto žemė (angl. Rupert's Land) buvo Britų imperijos kolonija Šiaurės Amerikoje nuo 1670 metų iki 1870 m. Didžiausio išsiplėtimo laikais apėmė teritorijas aplink Hadsono įlanką, kur dabar yra Manitoba, Saskačevanas, pietų Alberta, pietų Nunavutas, šiaurės Ontarijas ir Kvebekas (Kanada), taip pat dalį Minesotos ir Šiaurės Dakotos (JAV).

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo XVII a. Hadsono įlanka kaip potencialiu kolonizacijai regionu domėjosi prancūzai, tuo metu aktyviai kolonizavę Kanadą. Nors buvo surengtos kelios ekspedicijos, tačiau Prancūzijos vyriausybė tikslingai kolonizacijos nepradėjo. Todėl prancūzus aplenkė anglai, kurių laivas Nonsuch 1670 m. iš Anglijos pasiekė Hadsono įlanką ir ištyrinėjo Džeimso įlanką. Ten kolonistai įkūrė pirmąją gyvenvietę Čarlzo fortą.

Kadangi ekspedicija pavyko labai sėkmingai ir grįžo su dideliu geros kokybės kailiukų kroviniu, tais pačiais metais Anglijos karalius Karolis II suteikė prekybos monopolio teises Hadsono įlankos kompanijai (HBC) milžiniškoje teritorijoje, kuri buvo apibrėžiama kaip visų į Hadsono įlanką įtekančių upių baseinai. Nors teritorija buvo de facto nekontroliuojama, ji apėmė beveik 4 mln. kvadratinių km., t.y. trečdalį dabartinės Kanados. Formaliai pirmuoju teritorijos gubernatoriumi paskirtas karaliaus pusbrolis Princas Rupertas, kurio vardas ir davė pavadinimą teritorijai.

Prekyba kailiais vienoje Hadsono įlankos faktorijų

Pagrindinis kolonijos produktas buvo brangiakailių žvėriukų (ypač bebrų) kailiai, ir taip britai tapo konkurentais prancūzams, kurie iki tol turėjo kailiukų monopoliją Naująjame pasaulyje. Kolonijoje kailiukus parūpindavo vietos indėnai daugiausia algonkinai, kurie reguliariai kasmet atveždavo surinktus kailiukus į britų faktorijas, ir jas mainydavo į peilius, adatas, karoliukus ir šiltus audinius. Visos britų faktorijos buvo prie Hadsono įlankos, dažniausiai prie pagrindinių į ją sutekančių upių žiočių.

Skirtingai nei prancūzai, britai nesiekė kolonizuoti krašto gilumos ir ten kurti kitų fortų. Ankstyvieji fortai koncentravosi Džeimso įlankoje: Moose Factory (1673), Fort Albany (1679), o vėlesnieji kurti ir pačioje Hadsono įlankoje: Fort Severn (1689), York Factory (1684) ir Fort Churchill (1717). Nuo 1774 m. pagrindine gyvenviete tapo York Factory, dėl puikaus susisiekimo Nelsono upe, į kurią per Vinipego ežerą susieidavo Saskačevanas, Šiaurės Red Riveris, Vinipegas.

Prancūzai neatsisakė savo ambicijų Hadsono įlankos regione. XVII a. pabaigoje Pierre Le Moyne d'Iberville vadovaujami antpuoliai nusiaubė britų faktorijas ir padarė didelę ekonominę žalą. Tik Albanio faktorija liko britų rankose. Prancūzų viešpatavimo laikas truko iki 1713 m., kuomet Utrechto taika Ruperto žemė sugrąžinta Britų imperijai. Britai toliau tęsė krašto kolonizaciją ir 1774 m. pradėjo kurti faktorijas ir giliai žemyne.

1779 m. Monrealyje buvusi kailių pirklių bendrovė įkūrė Šiaurės Vakarų kompaniją, kuri tapo pagrindine konkurente Hadsono įlankos kompanijai ir gavo milžiniškas žemes į vakarus nuo pastarosios – taip vadinamąją Šiaurės Vakarų teritoriją. Kadangi šių dviejų kompanijų konkurencija sukėlė nuožmius konfliktus, 1821 m. abi kompanijos buvo priverstos susijungti ir efektyvinti kailiukų prekybą.

1870 m. visas teises prekiauti milžiniškoje Kanados teritorijoje Hadsono įlankos kompanija pardavė Britų imperijos karūnai už 300 tūkst. svarų. Dalyje jos atskirta Manitobos provincija. Likusi teritorija sujungta su Šiaurės Vakarų teritorija ir tapo administraciniu vienetu Šiaurės Vakarų teritorijos. Abu šie vienetai tais pačiais metais prisijungė prie Kanados Konfederacijos.